Lentvario Dvaras

Lentvario dvarą XIX a. viduryje įsigijo Juozapas Tiškevičius, pradėjęs įspūdingiausią jo vystymosi etapą. Nepraėjus dešimtmečiui čia išdygo romantizmo epochos neogotikai būdingi dvaro rūmai, aplinkui buvo įrengtas Edouard Andre projektuotas parkas, o ekonominis potencialas buvo papildytas naujai pastatytu vielos ir vinių fabriku.

Plačiau: [ Ссылка ]

Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Ir Šv. Benedikto Bažnyčia

Manoma, kad į 1316 m. įkurtus Senuosius Trakus iš Kernavės vėliau buvo perkelta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostinė, prieš šiam titului iškeliaujant į Vilnių. Kai Senieji Trakai nebeteko reikšmės, Vytautas savo gimtąją pilį 1405 M. perleido benediktinams ir pastatydino čia bažnyčią, o XVI a. antrojoje pusėje vienuoliams buvo pastatytas naujas vienuolynas bei bažnyčia, sudegę 1757 m. Atstatymo darbai tęsėsi ilgai, tačiau iki galo jų taip ir nespėjus įvykdyti carinė valdžia 1845 m. vienuolyną uždarė.

Plačiau: [ Ссылка ]

Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo Parapinė Bažnyčia

Nors šiandien Trakų bazilikoje matome dominuojančias barokines formas, tačiau jos išvaizda yra kelių dviejų epochų kūrinys. Dar 1409 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima šventovė buvo rekonstruojama bent kelis kartus – didžiausias pertvarkymas įvyko po praūžusio karo su Švedija, XVIII a. pirmojoje pusėje.

Plačiau: [ Ссылка ]

Rykantų Švč. Trejybės Bažnyčia

Atsidūrusi tarp dviejų šiuolaikinių magistralių – svarbiausio šalies kelio ir vienos intensyviausiai naudojamų geležinkelio linijų, ant nedidelės kalvos stovi nedidelė Rykantų bažnyčia. Kaip ir daugelis senųjų kulto pastatų, šventovė turi bent keletą stiliaus bruožų. Ir nors čia esama nemažai gotikos elementų, tačiau sakralinių Lietuvos pastatų kontekste šventovė yra svarbi kaip pakankamai reto renesanso stiliaus pavyzdys.

Plačiau: [ Ссылка ]

Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Bažnyčia

Neoromaninė architektūra Lietuvoje dažniausiai sekdavo germaniškąja tradicija. Viena išimčių – Lentvario bažnyčia, sekanti senųjų romaninių Italijos šventovių formomis. Tai ne atsitiktinumas – bažnyčią grafų Tiškevičių užsakymu suprojektavo šios šalies architektas Orsiono Bongi, iš kurio buvo prašoma senosioms Lombardijos bažnyčioms būdingos architektūros.

Plačiau: [ Ссылка ]

Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo Ir Jokūbo Bažnyčia

Šiandien jau sunykusio Onuškio dvaro savininkai Šetkevičiai 1829 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. Šventovė – klasicimo architektūros pavyzdys, kuriame šviesiai tinkuotos plytinės dalys derinamos su stambiąsias plokštumas užpildančiu tamsiu akmenų mūru – tai galima laikyti savotišku romantizmo epochos atgarsiu. Skirtingai nei kitose savo medžiagiškumu panašiose pietų Lietuvos šventovėse – Valkininkų ar Daugų bažnyčiose, čia panaudoti itin smulkūs akmenys.

Plačiau: [ Ссылка ]

свернуть