Pilietinis masių abejingumas pražudo pačius abejojančiuosius.
Kaunietis Antanas Andziulis, kol dar nevėlu, bando apie tai informuoti snaudžiančią visuomenę, kurios daugumai individų rūpi tik asmeninis gerbuvis.

Kauno kogeneracinė elektrinė – tai bendras UAB „Lietuvos energijos“ (51%) ir UAB “Fortum Heat Lietuva“ (49%) projektas. Bendros investicijos į projektą sudarys apie 140 milijonų eurų, projektas bus finansuojamas iš bendrovių nuosavo kapitalo, projektui siekiama pritraukti ES paramą ir bus naudojamos bankų paskolos. Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino valstybei svarbiu ekonomikos projektu. Tuo metu premjeras buvo Algirdas Butkevičius, o energetikos ministras Rokas Masiulis. Fortum Heat Lietuva - tai energetikos bendrovė, kurios pagrindinės veiklos kryptys yra šilumos tiekimo įmonių akcijų įsigijimas, investicijos į šilumos gamybą ir perdavimą, investavimas į elektros ir šilumos gamybą, biokuro gamyba ir tiekimas, įmonių konsultavimas.
2013 metais „Fortum Heat Lietuva“ (valdo 95% elektrinės akcijų) pradėjo eksploatuoti pirmąją Baltijos šalyse „Fortum Klaipėda“ termofikacinę elektrinę, kūrenamą atliekomis ir biomase. Sekantis žingsnis – atliekomis kūrenamos koogeneracinės elektrinės Kaune ir Vilniuje.
„UAB Fortum Heat Lietuva“ skamba gražiai, tartum Lietuviško kapitalo įmonė, tačiau 100 % akcijų priklauso Suomijos trans-nacionalinei korporacijai „Fortum“, jos akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Helsinkio vertybinių popierių biržoje. Apyvarta - 3.6 miljardų eurų. „Fortum“ priklauso 159 hidroelektrinės Švedijoje ir Suomijoje. Bendrovei taip pat priklauso 4 atominės elektrinės Švedijoje ir Suomijoje, 26 šiluminės jėgainės Šiaurės ir Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje. „Fortum“ yra penktas didžiausias šilumos gamintojas pasaulyje.
Pažvelgus į korporatyvinį „Fortum“ puslapį matome, kad viena iš verslo sričių yra atliekų, tarp jų ir pavojingų, utilizavimas. Pagal ekspertų paskaičiavimus, mes Lietuvos mastu neturime pakankamai atliekų aprūpinti tris tokio masto elektrines, jų tiesiog nepakanka. Darome prielaidą, kad nerūšiuotos atliekos bus vežamos iš trečiųjų šalių, kur gamtos apsaugos reikalavimai yra žymiai griežtesni. Klaipėdoje toks incidentas jau buvo užfiksuotas 2015 m.: laivu „Kinne“ iš Airijos buvo atvežta beveik 3 tūkst. tonų mechaninio apdorojimo atliekų, tariamai perrūšiavimui atliekų tvarkymo įrenginyje Panevėžyje, o pateko į „Fortum“ krosnis.
Kitas aspektas - glaudus „Fortum“ bendradarbiavimas su strateginėmis Rusijos įmonėmis, tokiomis kaip „Rosatom“. Rusija įvardina „Fortum“ kaip strateginį energetinį partnerį. Galime įžvelgti rimtų grėsmių nacionaliniam saugumui.
Turėtume suprasti, kad „Fortum“ korporacija, konkuruodama su kitomis energetinėmis trans-nacionalinėmis korporacijomis, tokiomis kaip prancūzų „Total“, britų „BP“ (British Petrolium), amerikos „Chevron“ ar „Exxon Mobil“ tiesiog negali rūpintis trečiųjų šalių ekologija, nes tai didina išlaidas. Vienintelis jų tikslas – PELNAS.

свернуть