Vienos dalies pjesėje pasakojama apie paukštyne dirbančias vištų fasuotojas. Pjesės veiksmas vyksta bendrabutyje, kuriame šios moterys gyvena. Per jų kasdienybę atsiskleidžia tarpusavio santykiai, nemokėjimas klausytis ir girdėti, pastangos sava kalba kalbėti apie visiems žmonėms svarbius dalykus – meilę, ilgesį, laikinumą. Pjesė atskleidžia ilgos žmonių kelionės į atsiskyrimą, susvetimėjimą, buvimą uždarame pasaulyje rezultatą. Kas lieka iš žmogaus, kai jis tampa uždaru ir tik sau pačiam įdomiu fabrikėliu? Pjesės personažai mums kalba abejingo, save naikinančio pasaulio kalba. Susiduriame ir su komiška, ir su tragiška žmonių buvimo kartu problema. Moteris ir vyras. Moteris ir kitos moterys. Jos nepajėgios pabėgti iš erdvės, kurią pačios ir susikūrė. Jos kenčia, bet nedrįsta ar nemoka sau paaiškinti, kodėl taip yra.
Ещё видео!