Plastiko perdirbimo laukia esminiai pokyčiai – Seime, po svarstymo, 111 parlamentarų palaikė mano inicijuotą aplinkos taršos mokesčio išplėtimą. Liko paskutinis balsavimas.

Lietuva kasmet už neperdirbtą plastiką ES sumoka 13-14 mln., pagal naują ES metodiką mokėsime ir visus 20 mln. Jei šį įnašą ES susimokėtų tie, kas plastiko pakuotes pagamina ir išleidžia į rinką, „atlaisvėtų“ pinigų biudžete bei atsirastų paskatos didinti perdirbamų pakuočių kiekį.

Plastiko ir kombinuotos pakuotės yra labai patogios vartotojui, bet labai nepatogios aplinkai. Kas įvyksta su išrūšiuotomis pakuotėmis, geresniu atveju galime suprasti pasižiūrėję į kogeneracines jėgaines, o blogiausiu – prisiminę šviežią „Ecoservice“ gaisrą. Iki šiol Lietuvoje nebuvo realių paskatų užsiimti plastiko pakuočių iš rūšiavimo konteinerių perdirbimu. Šiuo įstatymu tai keičiame.

Kaip ir visada, konstruojant mokesčius ir lengvatas labai svarbu nepalikti landų. Aplinkos komitete vienbalsiai pritarėme, kad kombinuotos pakuotės būtų traktuojamos taip, kaip plastikinės. 100% plastiko pakuotės – gana retas reiškinys, tad sudaryti palankesnes sąlygas kombinuotoms (aka. praktiškai neperdirbamoms) pakuotėms reikštų stiprų žingsnį atgal.

Kad pokytis perdirbant plastiką tikrai įvyktų, svarbu ir numatyti lėšas padėti verslui – atnaujinti pakavimo linijas, efektyvinti rūšiavimo procesus, kurti naujas pakuotes. Tikiuosi, Vyriausybė išgirs šį mano kvietimą, numatyti valstybės paramos priemones tokiems projektams įgyvendinti. Be to, pats projektas siūlo iš kur tų lėšų gauti.

Daugiau perdirbsim, mažiau mokės verslas, mažiau mokės Vyriausybė ES. Win win.

свернуть