Dabartiniu metu daug kalbama apie galimybes pailginti žmogaus amžių. Kai kurie mokslininkai sako, kad netolimoje ateityje šimtamečių arba dar ilgiau gyvenančių žmonių gali pagausėti. Kitų nuomone, svarbūs seniai patikrinti ilgo gyvenimo veiksniai: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas, stiprūs socialiniai ryšiai: gera šeima, draugai, bendruomenė.
„Cukrus yra vienas iš tų elementų, apie kurį sakoma: jeigu reikėtų atsisakyti vieno vienintelio dalyko tam, kad ilgai gyventumėte, tai turėtų būti cukrus“, – teigia ilgaamžiškumo propaguotojas Artūras Samulis ir dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja apie ilgaamžiškumo studijas, tyrimus ir ko reikia norint sulaukti solidaus amžiaus.
A. Samulį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
„Sveikas amžėjimas man buvo labai aktualus ir svarbus nuo pat vaikystės. Dešimties metų pradėjau lankyti kiokušin karatė treniruotes. Penkerius metus buvau Lietuvos čempionu, Europos čempionate esu laimėjęs bronzą. Prieš trejus metus drauge su „Rotary“ bendruomene ir „Dipolio“ klubu pradėjome įgyvendinti senelių globos namų paramos projektą. Buriame rėmėjus ir šiuo metu turime gal šešiolika senelių namų. Stengiamės padėti daugiausia valstybiniams senelių namams, kuriems, mūsų akimis, labiausiai trūksta pagalbos rankos“, – pasakoja A. Samulis.
Anot jo, vertinant ilgaamžiškumo sąvoką, atrodo, lyg šiandien iš dangaus būtų nusileidęs tas žodis: „Matome tiek pačių žmonių, tiek žiniasklaidos didelį susidomėjimą šia tema. Vyksta daugybė konferencijų, kuriose man pačiam tenka dalyvauti. Kartais net juokinga – atrodo, lyg niekada nebūtume apie tai galvoję, ir dabar staiga išlindo toks reiškinys kaip ilgaamžiškumas.“
Ilgaamžiškumo propaguotojas pasakoja apie pirmuosius ilgaamžiškumo tyrimus. „Prieš porą metų, o gal šiek tiek ir anksčiau, sužinojau, kad yra galimybė išsitirti ir sužinoti tam tikrus rodiklius, apie kuriuos anksčiau niekada nebuvau girdėjęs. Yra toks terminas „telomeros“. Tai mūsų ląstelių apsauginės uodegėlės, liaudiškai tariant – chromuotos chromosomų galūnės, kurios apibūdina ląstelių senėjimą. Taigi yra galimybė nustatyti tų telomerų ilgį. Tai atliekama paėmus iš venos kraujo.
Minėtas tyrimas parodo mūsų geresnį ir aukštesnį ląstelės gyvybingumą ir patį ląstelės jaunumą. Šiuos du tyrimus atlieka visi, prisijungiantys prie mūsų entuziastų grupės. Aš esu atlikęs visus įmanomus tyrimus, kuriuos buvo galima atlikti Lietuvoje. Iš tų genetinių tyrimų galbūt svarbiausias yra epigenetinis tyrimas – kai galima nustatyti savo biologinį amžių. Biologinis amžius skiriasi nuo mūsų chronologinio. Chronologinis amžius yra tai, kas parašyta mūsų pase, o biologinis nusako, sakyčiau, mūsų tikslesnį amžių. Biologinio amžiaus skaičius gali gerokai skirtis nuo chronologinio“, – aiškina A. Samulis.
Dar jis mini galimybę nustatyti tarsi savo mirties datą, kai pagal epigenetinio laikrodžio tyrimą galima pamatyti, kiek mūsų ląstelė gyventų idealiomis sąlygomis.
Norint siekti ilgaamžiškumo ir sulaukti solidaus amžiaus, reikia daug ko atsisakyti. Taigi ko konkrečiai?
„Jeigu kalbame su žmogumi ir jis sako: aš neturiu priklausomybės, galiu vartoti alkoholį arba galiu nevartoti, tuomet sakome: tai tu pabandyk tada susilaikyti nuo jo, ir pamatysime, ar tu priklausomas, ar ne, – sako pašnekovas. – Aišku, reikia paminėti ir vieną labai svarbų momentą apie kai kurių dalykų atsisakymą. Jeigu mes juos vartojame nedideliais kiekiais, labai kultūringai, neperdozuodami, tada tai nekenkia. Aš, pavyzdžiui, kavos gerdavau po penkis–aštuonis puodelius per dieną, kiek tik turėdavau susitikimų su verslo klientais. Tai buvo tikrai dideli kiekiai, ir man kava jau kenkdavo.
Reikėtų prisižiūrėti, nevartoti arba minimaliai vartoti perdirbtus maisto produktus. Cukrus yra vienas iš tų elementų, apie kurį sakoma: jeigu reikėtų atsisakyti vieno vienintelio dalyko tam, kad ilgai gyventumėte, tai turėtų būti cukrus. Labai aktuali tema yra atsisakyti cukraus.“
Pasak A. Samulio, fundamentalūs ilgaamžiškumo faktoriai yra mityba, miegas. „Prie miego dar priskirčiau ir streso valdymą bei nuoseklų judėjimą.
Ką daro mūsų šimtamečiai – tie, kuriuos tyrė mokslininkai mėlynosiose zonose? Tie vyresni žmonės nuolat juda, kiekvieną dieną prižiūri savo sodą, prižiūri anūkus. Jie daug bendrauja su vaikais, gyvena bendruomenėje. Buvimas bendruomenėje – labai stiprus veiksnys“, – teigia jis.
Daugiau: [ Ссылка ].
