Praeconium paschale
PASTABA: Velykinis šlovinimas su natomis, parengtas kaip mokomoji medžiaga.
„Exsultet“ yra Romos katalikų Bažnyčios liturginis giedojimas, kurį Velykų naktį iškilmingoje Velykų vigilijoje gieda diakonas, kunigas arba kantorius. Su juo skelbiama šviesos pergalė prieš tamsą, kurią simbolizuoja uždegama šventinė žvakė, kuri skelbia Kristaus prisikėlimą, Velykinis šlovinimas kviečia visą Bendruomenę džiaugtis Velykų slėpinio pranašystės išsipildymu.
Yra žinoma daugybė Velykinio šlovinimo versijų, tiek tekstinių, tiek muzikinių. Yra duomenų apie tai nuo IV amžiaus pabaigos, nors teksto dabartinė versija suredaguota tik XII amžiaus antroje pusėje ir aprobuota Popiežiaus Inocento III.
Tedžiūgauja dangaus angelų minios!
Tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys,
ir tesveikina Kristaus pergalę
skardūs trimitai!
Tesilinksmina nušvitusi žemė
ir, amžių Valdovo spindesio nušviesta, tepajunta,
kad pasaulyje tamsa jau išsisklaidė.
Tesidžiaugia Motina Bažnyčia,
tokios šviesos žiburiais pasipuošusi,
o nuo galingos tikinčiųjų giesmės
skliautai šie virpa.
(Todėl jūs, brangūs broliai ir seserys,
regėdami šią nuostabiai švytinčią palaimingą šviesą,
kartu su manimi maldaukite
visagalį Dievą gailestingumo.
Ne dėl nuopelnų, o vien savo malone
priėmęs mane į altoriaus tarnų skaičių,
dabar savo šviesa teapšviečia,
kad aš tinkamai skelbčiau šios žvakės šlovę.)
(K. Viešpats su jumis. A. Ir su tavimi.)
K. Aukštyn širdis! A. Keliame į Viešpatį.
K. Dėkokime Viešpačiui Dievui. A. Verta ir teisinga.
Tikrai verta ir teisinga
visa širdimi, visa siela ir kilniausiais žodžiais
šlovinti neregimąjį Dievą Tėvą
ir jo vienatinį Sūnų, mūsų Jėzų Kristų,
kuris amžinajam Tėvui sumokėjo už mus Adomo skolą
ir iš meilės pralietu krauju
panaikino bausmę už senąją nuodėmę.
Štai dabar Velykų šventės,
kada aukojamas tikrasis Avinėlis
ir jo kraujas nuo amžinosios mirties gelbi tikinčiuosius.
Štai toji naktis,
kurioje kadaise mūsų tikėjimo protėviams –
Izraelio vaikams, išvestiems iš Egipto,
tu leidai sausomis kojomis pereiti Raudonąją jūrą.
Štai ta naktis,
kurioje ugnies stulpas išsklaidė nuodėmių tamsą.
Šitoji naktis viso pasaulio tikinčiuosius Kristų,
pakėlusi iš žemiškų ydų bei nuodėmės purvo,
grąžina malonei ir šventųjų bendrijai.
Štai ta naktis,
kurioje, mirties pančius sutraukęs,
Kristus Nugalėtojas pakilo iš kapo.
Kas mums iš gimimo, jei nebūtų atpirkimo!
O, koks nuostabus tavasis gerumas,
kokia neprilygstamai didi tavo meilė:
išvaduoti vergui atidavei Sūnų!
Adomo nuodėmė iš tikro buvo prasminga,
nes Kristaus mirtis ją išdildė!
Tikrai laiminga ta kaltė,
kuri susilaukė tokio didžio Atpirkėjo!
Tikrai šioji naktis palaiminga:
jai vienai teko laimė patirti metą ir valandą,
kurią Kristus iš mirties prisikėlė!
Tai ta naktis, apie kurią parašyta:
„Naktis bus šviesesnė už dieną”
ir: „Nuo džiugesio mano šviesa darosi naktį”.
Šios nakties šventimas traukia nuo kalčių,
nuodėmes plauna, puolusiems grąžina nekaltumą,
nuliūdusiems – džiaugsmą; ji maldo neapykantą,
vienija širdis, palenkia išdidumą.
Todėl šią malonių naktį
priimk, amžinasis Tėve, vakarinę šlovinimo auką,
kurią atnašauja tau šventoji Bažnyčia,
per tavo tarnų rankas iškilmingai aukodama
šią šventinę žvakę.
Dabar mes žinome, ką skelbia ši žvakė,
kurią skaisti ugnis įžiebė Dievo garbei.
Šios žvakės liepsna, kitas įžiebdama, nesumažėja,
nes ją maitina tirpstantis vaškas,
kurį šiam brangiam žibintui pagaminti
paruošė darbščios bitelės.
Tikrai šioji naktis palaiminga: joje dangūs su žeme,
Dievas – su žmonija suartėja!
Todėl tave, Viešpatie, meldžiame:
ši tavo garbei pašvęsta žvakė
tegul niekada nepaliauja
nakties ūkanas sklaidžiusi.
Tegul jos šviesa maloni tau būna
ir į dangaus žiburių spindėjimą įsilieja.
Ją bešviečiančią
tegul vis atranda Žvaigždė rytmetinė,
toji Žvaigždė, kuri niekada nenusileidžia, –
Tavo Sūnus Jėzus Kristus,
kuris, iš mirties viešpatijos sugrįžęs,
skaidriai nušvito žmonijai ir gyvena
bei viešpatauja per amžius.
A. Amen.
