Balandžio 12-ąją visuomenei duris atveria Sapiegų rūmai Antakalnyje – brandžiojo baroko stiliaus XVII a. pabaigos užmiesčio rūmai, Vilniaus rezidencinių ir kulto pastatų ansamblio dalis.

Anot Šiuolaikinio meno centro, kuris rūpinasi rūmų įveiklinimu, direktoriaus Kęstučio Kuizino, atsižvelgiant į Sapiegų rūmų pastato lokaciją, barokinės architektūros specifiką ir naujai formuojamos padalinio darbuotojų komandos viziją bei lūkesčius, Sapiegų rūmai ateityje turėtų tapti traukos centru, kuris siūlo ir puoselėja kitokį santykį su savo lankytojais ir veiklos rėmėjais.

„Paprasčiau kalbant, – aiškina jis, – viena yra organizuoti šiuolaikinio meno parodas ir renginius Vilniaus miesto centre, neutralioje balto kubo erdvėje, ir visai kas kita yra pristatyti meno procesus Antakalnyje, istorinėje aplinkoje, su kuria neišvengiamai teks ieškoti darnaus ir prasmingo santykio.“

Sapiegų rūmų istoriją ir tai, ką čia atidarymo proga galės išvysti lankytojai, dienraščiui „Bernardinai.lt“ pristato rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.

K. Kuiziną ir G. Žemaitytę kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Kalbėdamas apie Sapiegų rūmų unikalumą ir jų įveiklinimo projektą, K. Kuizinas sako, kad šiuo atveju reikia žiūrėti lokaliai iš Lietuvos gyventojų matymo perspektyvos.

„Mes turbūt neturime mieste rūmų, kurie eksponuotų skirtingas epochas ir šiuolaikinį meną. Šiuolaikinis menas turi specifinę eksponavimo erdvę, o čia mes įžengiame į daugiasluoksnį pastatą, turintį daugybę persipinančių istorijų, daugybę šeimininkų, o tai neišvengiamai koreguoja patį meno suvokimą – tas pats menas, rodomas natūralioje aplinkoje, yra visai kas kita, kai mes jį matome istorinėje aplinkoje“, – sako jis.

Sapiegų rūmuose esama užkonservuoto turto, pavyzdžiui, ikisapieginių laikų plytų degimo krosnies, kurios pristatymui visuomenei reikės dar daug lėšų. Ir tokių eksponatų yra ne vienas.

Pasakodama apie šiuos unikalius dalykus G. Žemaitytė kalba: „Rūmuose esanti krosnis tikrai yra unikali. Šioje teritorijoje, prieš pradedant statyti pastatus, buvo daugybė plytų degimo krosnių. Turbūt iš tų plytų buvo statomas ir Vilnius, ir aplinkiniai pastatai.

Ši krosnis yra užkonservuota, sutvarkyta, laukia savo eilės, kol turėsime pakankamai lėšų ją pristatyti visuomenei. Rūsyje taip pat yra labai daug likusių sienų polichromijos fragmentų, kurie atsidengti atkūrus barokines erdves. Jie tiesiog slypėjo po storais tinko sluoksniais. Tuos polichrominius fragmentus taip pat reikia tyrinėti – ieškosime būdų, kaip juos pristatyti.

Rūmų rytinio fasado dalyje yra likusių užmūrytų langų, kurie, kaip žinome, turi tokius pat puošnius angokraščius kaip dalis išlikusių antrojo aukšto patalpų. Dar turime ir arklides šalia rūmų, kur taip pat yra įdomus pastatas. Ieškosime ir jo įveiklinimo būdų, naujos paskirties.

Rūmai po truputį atidaro vis naujus dalykus, bet jų tyrimai užtruks dar keletą metų. Ieškosime mokslininkų, paveldosaugininkų pagalbos ir galvosime, kaip tai parodyti visuomenei.“

Daugiau: [ Ссылка ].

свернуть