Sielos ir asmenybės traumų gydymas.

Tai 1-osios video dalies apie atstūmimo traumą santrauka. 2-oje video dalyje, skirtoje atstūmimo traumai, yra praktinė meditacija. (Meditacija bus prieinama po 2 sav.)

Ši info parengta pagal Lise Bourbeau ir kt. autorių medžiagą. Liz Burbo aprašo 5 psichologines vaikystės traumas: išdavystės, neteisybės, pažeminimo, paliktojo ir atstumtojo. Visos žmogaus problemos – fizinės, emocinės arba mentalinės - kyla dėl šių pagrindinių traumų. Kiekviena patirta trauma uždeda žmogui atitinkamą kaukę. Kuo gilesnė vaikystės trauma, tuo didesnę kančią ji sukelia, tuo stipriau, norėdamas apsisaugoti, žmogus suauga su savo kauke. Kaukė - tarsi maskuojančios spalvos pleistras: jos niekas nemato, bet ją palietus - skauda. Šios kaukės užsidedamos kaskart, pajutus nerimą ar pavojų. Jos nuolat kaitaliojamos, slepiamos giliai pasąmonėje. L. Burbo teigia, kad ilgai nešiodamas kaukę žmogus suauga su jomis.

Trauma atsiranda, kai iš žmogaus atimamas ar užgniaužiamas jo orumas, kai aplinkoje, kurioje jis auga ar būna, trūksta meilės. Dažniausiai tai - valdingų mamų ir pasyvių tėčių vaikai.

ATSTUMTOJO, atstūmimo, trauma susiformuoja atstūmimo situacijoje: „atsitrauk nuo manęs“. Ši trauma yra viena iš ankstyviausių žmogaus vystymosi traumų, susiformuoja labai anksti, nuo pastojimo momento iki vienerių metų.

Atstūmimo traumos esmė yra ta, kad vaikystėje mama tave atstumia ir tas atstūmimas tampa tavo dalimi ir tu pradedi atstumti save. Tu atstumi pati save, atmeti savo poreikius, todėl esi amžinai nepatenkinta. Ir kai tik tau atrodo, kad kitas žmogus kažkaip neteisingai į tave pažiūrėjo, ne taip išreiškė meilę ir pan., tu jį atstumi ir bėgi nuo jo. Ir dabar, kai jau esi suaugęs žmogus, tau kartais atrodo, kad žmonės tave tarsi atstumia, tarsi nenorėtų būti su tavimi, tarsi tavęs nepastebi, nemato. Ir tu turi nuolat kažką įrodinėti, turi kažką pasiekti mokykloje, kažką pasiekti darbe, būti geriausia žmona, būti geriausia mama, būti geriausia dukra arba sūnus, nori įtikti, įtikti, įtikti... bet, deja, kankinantis atstūmimo jausmas neapleidžia. Ši trauma susijusi su atstūmimu ir išstūmimu iš visuomenės, kolektyvo - „toks, koks esu, aš nereikalingas, aš nevertas“.

Ši trauma vaikui atsiranda šiais lygmenimis: emociniu (vaikas negauna tiek dėmesio, kiek jam reikia), fiziniu (persileidimo grėsmė, komplikuotas gimdymas, narkotikai ir pan.) ir energetiniu-informaciniu (mamos ir giminaičių mintys, pojūčiai, kalbos, nukreiptos į vaiką). Kai ši trauma įsitvirtina emociniu lygmeniu, susiformuoja ir psichiniai įsitikinimai: savęs samprata, savęs suvokimas, koks ir kas esu: aš blogas, nemylimas, apleistas, nevertas meilės, pasaulis nedraugiškas ir pan. Ilgainiui susiformuoja ir gyvenimo šablonas, kuris ilgainiui pasireiškia gyvenimo scenarijuose. Šie šablonai suformuoja ne tik asmenybę, bet ir elgesį bei atsispindi kūne.

Atstumtasis - tai:
• Šizoidinis tipas su daugybe įvairių baimių.
• Bėglio kaukė. Pabėgimas (fizinis, psichologinis, emocinis) - apsaugos būdas.
• Nuo vaikystės patyrė dėmesio, meilės ir teigiamų emocijų trūkumą, dėl to pasaulį laiko nesaugiu. O kadangi kūnas yra pasaulyje – todėl nėra gera būti kūne.
• Sunkiai dorojasi su kasdienybe, gyvena savo mintyse, svajonėse. Gyvena uždara širdimi.
• Jų mąstymas atskirtas nuo jausmų, galvoja viena, o jaučia kitą. Jie galvoja, kad jaučia, bet nejaučia, ką jaučia.
• Energija užgniaužta (valios pastangomis), kad būtų kuo mažiau pastebimi. Susigūžia, fiziškai stengiasi užimti kuo mažiau vietos ir aplinkos dėmesio.
• Savitvardos, kartais šaltumo, arogancijos kaukė: „Man dzin, ką tu manai.“, nes aš bijau, kad tai, ką pasakysi, mane susprogdins ir aš būsiu atstumtas“.
• Kūnas fiziškai neproporcingas, suspaustas, fragmentuotas, tarsi padalintas į dvi dalis, viršus neproporcingas apačiai. Maži negyvi, silpni pečiai.
• Silpnas skrandis.
• Problemos su stuburu, galvos skausmai, migrena, ant sprando - minkštas guzas.
• Asimetrinė burna.
• Akys įtemptos, budrios, neramios.
• Energijos perteklių šalina per galūnių sąnarius. Dėl to ten yra „energetinės“ skylės, būdingos artritinės ligos.
• Kūne daug kamščių, energija nepatenka į periferines kūno dalis, šąla galūnės.
• Turi milžinišką energetinį potencialą, bet bijo veiksmo, nes bijo dėmesio, kuris prilygsta mirčiai.
• Visada jaučiasi izoliuoti, ir tai ne apie vienatvę, o apie saviizoliaciją.
• Neturi jėgų svarbiems dalykams. Daug kalba apie aukštas materijas, bet neturi supratimo kaip jas įgyvendinti.
• Silpnas ego, beveik nėra asmeninių ribų. Nesivelia į konfliktą, negina savo interesų.
• Jautrūs, bijo spaudimo, iškart eina į savigyną. Kartais savigyna sprogsta, vidinis slopinamas pyktis prasiveržia per įniršį, agresiją.
• Jų ypatinga vaizduotė, jie gali padaryti proveržį bet kurioje srityje, jei patikės savimi.
• Empatai, moka išgirsti, suprasti, žino, kaip padėti.

Dabar kviečiu kartu atlikti pratimą Ketinimo galia ir priešiškumo šalinimas.

свернуть