Belvederio Dvaro Sodyba

Laisvai išvertus, „bel vedere“ italų kalboje reiškia gražų vaizdą. Ilgainiui šiuos žodžius apjungiantis terminas buvo pradėtas gausiai naudoti architektūroje įvardinti bet kokiems statiniams, skirtiems pasidžiaugti aplinkos grožiu. Tai galėjo būti tiek nedidelė pavėsinė vaizdingoje vietoje, tiek ir visas rūmų kompleksas. Aplinkos idealizavimas itin išplito pirmojoje XIX amžiaus pusėje kartu su romantizmo epocha.

Plačiau: [ Ссылка ]

Viešvilės Buvę Teismo Rūmai

Tiek „medžiagų stilius“, tiek ir „tėvynės stilius“ vokiečių architektūros istorikų priskiriami po viena vėliava – tai taip vadinamoji reformos architektūra. Ši buvo savotiškas ankstyvojo XX a. kompromisas tarp istorizmo ir tuomečių modernių architektūros principų: nors buvo atsisakyta tiesmukos senovės stilių interpretacijos, tačiau istorinės formos tebebuvo naudojamos jas stilizuojant modernius reikalavimus atitinkančiuose pastatuose. Itin būdingas buvo ir vietos tradicinių statybinių medžiagų bei konstrukcijų naudojimas.

Plačiau: [ Ссылка ]

Švč. Trejybės Bažnyčia

Tarp 1901 m. ir 1907 m. Jurbarke iškilo naujoji bažnyčia, papildžiusi vis gausėjusią Lietuvos neogotikinių šventovių kolekciją. Didysis miestelio gaisras 1940 m. neaplenkė ir bažnyčios; netrukus pro miestą nusirito ir II-ojo pasaulinio karo verpetai, palikę šventovę apgriuvusią. Pokario metais taip ir neatstatytos bokštų smailės miesto panoramą vėl papuošė tik 1992 m. Kadangi didžioji dalis miesto centro pastatų neišliko, šiandien šventovės aplinką supa nekontekstualūs, sovietmečiu statyti gyvenamieji namai.

Plačiau: [ Ссылка ]

Veliuonos Dvaras

Savo valdomis kadaise buvęs vienas didžiausių krašte, Veliuonos dvaras istorijos tėkmėje susidūrė su daugybę pokyčių. Paskutinysis svarbus jo egzistavimo periodas susijęs su didikų Zaleskių gimine, kurie jį daugiau nei šimtmetį valdė iki 1909 m. Būtent šiuo laikotarpiu, XIX a. pradžioje, čia atsirado iki šiol išlikę dvaro rūmai bei parkas. Jau tarpukario laikotarpiu pastate įsikūrė mokykla; edukacinėms reikmėms pastatas buvo tebenaudojamas iki aštuntojo XX a. dešimtmečio galo.

Plačiau: [ Ссылка ]

Šv. Jurgio Bažnyčia

Nors pirmąjį dabartinės Skirsnemunės bažnyčios projektą 1892 m. sudarė Ustinas Golinevičius, tačiau 1903 ši buvo užbaigta jau pagal kitą, N. Andrejevo projektą. Architekto bažnyčioms būdingos neogotikinės formos, tačiau šios neretai buvo papildomos ir kitais stilistiniais elementais. Ne išimtis ir Skirsnemunės šventovė: eksterjere matome stipriai išreikštą gotiškąjį charakterį.

Plačiau: [ Ссылка ]

Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo Į Dangų Bažnyčia

Kovų su kryžiuočiais metais buvusioje vienoje svarbiausių lietuvių tvirtovių, Veliuonoje, po Žemaitijos krikšto Vytautas Didysis 1421 m. įsteigė parapiją ir iniciavo pirmosios bažnyčios statybas. 1636-1644 m. LDK kanclerio ir vietos seniūno A. S. Radvilos buvo pastatydinta nauja, renesansinė bažnyčia. Kaip ir buvo būdinga to meto šventovėms, pastate vis dar buvo naudojami ir kai kurie gotikiniai elementai. Bažnyčia buvo ne kartą remontuota ir rekonstruota, tačiau išlaikė didžiąją dalį savo pirminio vaizdo.

Plačiau: [ Ссылка ]

свернуть