Varėnos rajone, Krūminių kaime, gyvena graži šeima – keturis vaikus auginantys Gintaras ir Tatjana Kniežos. O įsikūrę jie savo rankomis nulipdytų plytų name. Gintaras ir Tatjana – keramikai, prieš dvidešimt metų metę puodininkystę ir įkūrę LDK plytinę – patys gamina plytas taip, kaip prieš pusę tūkstantmečio tai darė mūsų protėviai.

„Niekada nebuvau menininkas, bet amatininkas. Didelę gyvenimo dalį praleidau žiesdamas puodus. Žiedžiau gal 15 metų, kasdien pagamindavau apie porą šimtų puodų. Juos ir puošdavome, dekoruodavome. Buvome jau gerai įsivažiavę, tiekdavome puodus stambiems parduotuvių tinklams, jau ir pajamos buvo pakankamos išlaikyti šeimai.

Turbūt niekas kitas kaip vidinis balsas pasufleravo, kad jau laikas gaminti plytas, ir ne bet kaip, o kaip protėviai jas gamino prieš 400–500 metų. Atsirado noras sužinoti, kaip jas gamindavo, kaip išdegdavo“, – sako G. Knieža.

Meistras prisipažįsta, kad jį patį plytos tikrai veikia gydomai: „Vieni protą išsivalo buriuodami, kiti žvejodami, o aš – visą dieną praleisdamas tarp paukščių ir molio. Iš tiesų apie medicininį poveikį nieko nenusimanau, bet vienas mano pažįstamas, atėjęs nusilipdyti plytų skaudančiomis rankomis, išėjo pasveikęs. Dabar jis vėl nori atvykti, nes pasirodė, kad, norint palaikyti sveikas rankas, reikia lipdyti. Vienas dalykas yra pasitepti rankas moliu, o kitas – visą dieną jame „murkdytis“. Tada tikrai yra šansų išgyti.“

Kūrybinė komanda: Monika Midverytė, Einaras Eringis.

Daugiau: [ Ссылка ].

свернуть