Štai tai reiškia Jėzaus patarimas kreiptis Dievą kaip į „Tėvą danguje“: taip apibūdinamas ne atstumas, o radikalus meilės skirtumas. Dievo meilė nenusilpsta ir nemiršta, jis niekada mūsų neužmiršta, mūsų vardai įrėžti jo delne, jie visada prieš jo akis. Todėl neturime bijoti. Mūsų kaip krikščionių pamatinė patirtis yra žinojimas, jog esame mylimieji Dievo vaikai ir tai tiesa net tuo atveju, jei dėl nelaimingų aplinkybių mums trūko tėvų ir kitų meilės.
