Mokslininkams nuolat pateikiant ir atnaujinant vis niūresnes ir dramatiškesnes prognozes apie šiltėjantį klimatą, tirpstančius ledynus, kylantį vandenynų ir jūrų vandens lygį, nykstančius miškus, paukščių ir gyvūnų rūšis bei kitus, kaip teigiama, beveik negrįžtamus, pokyčius mūsų planetoje, jų žvilgsnis vienbalsiai krypsta į žmones.
Garsai sakoma, kad būtent dėl žmogaus ūkinės ir ekonominės veiklos per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio klimatas ėmė taip sparčiai šilti, jog peržengė visas mūsų planetai natūraliai būdingas normos ribas.
Būtent tokiame painiame kontekste gruodžio 7 d. Danijos sostinėje Kopenhagoje prasidėjo bene didžiausia ir svarbiausia beveik dvi savaites truksianti ir su Jungtinių Tautų Organizacijos vėliava vyksianti konferencija, kurioje dalyvaus 192 pasaulio šalių lyderiai ir atstovai.
Susitikime bus kalbama, diskutuojama ir tariamasi, kaip pasaulis turėtų kovoti su šiuo vienu didžiausių šių dienų iššūkių – pasauline klimato kaita. Nors formaliai daugiausia dėmesio numatoma skirti į atmosferą išmetamo CO2 kiekio reguliavimui, tačiau realiai tai reiškia kur kas rimtesnių socialinių ir ekonominių problemų sprendimo paieškas: kaip užkirsti kelią badui, ligoms, sausroms, potvyniams, audroms, ar net galimiems pilietinio karo tipo konfliktams, kurie gali kilti dėl vis didėjančio gamtos išteklių pasiskirstymo netolygumo.
Dar prieš konferenciją visame pasaulyje prasidėjo ir toliau tęsiasi įvairios protesto akcijos, raginančio pasaulio lyderius neapsiriboti vien deklaratyviai pareiškimais ir susitarti dėl konkretaus veiksmų plano bei prissimti įsipareigojimus mažinti CO2 emisijų kiekį.
