Dr. Agnė Čivilytė „Marija Gimbutienė archeologijos istorijoje: ką sužinome apie antropomorfiją?“


Šis pranešimas skiriamas į pasaulio archeologijos istoriją įėjusios mokslininkės Marijos Gimbutienės darbams aptarti ir svarbiausiems akcentams jos mokslinėje karjeroje išryškinti.

Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Čivilytė pažvelgs į M. Gimbutienę iš kelių perspektyvų. Pranešėja yra ketvirtos kartos vilnietė, todėl, kalbėdama apie M. Gimbutienės požiūrių ir idėjų formavimosi laikotarpį, įterps dar vaikystėje girdėtų M. Gimbutienės amžininkų pasakojimų apie Vilnių ir jo gyventojus bei kultūrinį kontekstą. Antrasis pranešimo epizodas bus skiriamas tolesnei M. Gimbutienės kelionei į mokslo pasaulį. Bus keliamas klausimas, kokį vaidmenį mokslininkės gyvenime turėjo balti sportbačiai ir kaip tai susiję su jos profesija. Jei kalbėtų pati M. Gimbutienė, ji apie save pasakytų: „Esu archeologė, neužsikasusi žemėje“. Taigi bus atkreiptas dėmesys į mokslininkės darbuose taikytus metodus ir jos hipotezių įvertinimą pasaulio archeologijoje. Trečioji perspektyva – M. Gimbutienės hipotezės apie deives ir dievus priešistorėje aptarimas supažindinant su naujomis antropomorfinės plastikos interpretacijų galimybėmis. Pranešėjai mintis nagrinėti šias interpretacijas kilo Heidelbergo universitete rašant seminarinį darbą apie neolito ir vario amžiaus žmonių figūras. Šis įdirbis subrandino idėją surengti M. Gimbutienės šimtmečiui skirtą parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

A. Čivilytė, kuri yra aplankiusi ne vieną Europos muziejų ir savo rankomis išglosčiusi šimtus žmogaus figūrėlių, kviečia susipažinti su įvairiais žmogaus vaizdavimo aspektais bei atsakyti į klausimą, kodėl kūno vaizdavimas priešistorės žmogui buvo toks svarbus.


[ Ссылка ]

свернуть