Mėgstamiausias poetas, net ir papraštas prieš šį koncertą, neleidęs atskleisti savo tikrojo vardo ir pavardės...
Mėgstamiausias, nes šauniai į eiles sudėjo tai, kuo tebegyvenu...
***
D A7
Neišgersiu nei vyno, nei upės bėgimo,
C G
neužtvenksiu aš nuosavo vaško kapsėjimo.
D A7
Nuo tylėjimo merkias balsas užkimęs
C G
ir pabėga skiemuo akimis neapsėjamas.

D A7
Nekinkysiu jau vėjo save išravėti:
C G
aš – klaida, paklaida, rudeniop nubalnojama.
D A7
Aš – į dilgėles genamas kluonas, įstrigusi klėtis.
C G
Atvira tik spynoms. Brisiu dar molio kojomis

D G
pro save, pro saulėlydžio drumzliną delčią
A7 D
į senamiestį nuosavą: varo iš užmiesčio.
D G
Nėr tvorų: užgiedočiau, po to prisikelčiau
A7 D
patylėt – akmenin pasibelst dar neuždrausta.

D A7
Neišgersiu, nes niekad nei siūliau, nei gėriau:
C G
tostus rėžė pirmadieniai kelkraščiu tekantys.
D A7
Pamiršau aš pasiūlyti ašarą gėriui.
C G
Ir pamiršiu jau blogį prie stalo pašnekinti.

D A7
Neišgersiu aš vyno: nei viso, nei pusės
C G
net už Judo skolas. Ar veltui. Už tūkstančius.
D A7
Sakinys vejas tašką ir krinta uždusęs.
C G
Aš – jau žvakės vyzdy dūmas parašu rūkstantis ...

D G
pro save, pro saulėlydžio drumzliną delčią
A7 D
į senamiestį nuosavą: varo iš užmiesčio.
D G
Nėr tvorų: užgiedosiu, po to prisikelsiu
A7 D
padainuot – širdin pasibelst dar neuždrausta.

свернуть