Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą tradicija įrašyta 2017 m.
Teikėjas – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionų filialas, saugotojai – asociacija Kurtuvėnų bendruomenė ir Kurtuvėnų regioninis parkas.

Daugybė tautų turi žiemos palydų tradicijas, Lietuvoje tai – Užgavėnės, bendruomeninė šventė, kurios paskirtis – budinti gamtą iš žiemos sąstingio.
Vieni seniausių Užgavėnių papročių išlikę Žemaitijos kaimuose ir miesteliuose. Krikščionybės įvestos Gavėnios susilaikymo išvakarėse žmonės buvo linkę gerokai pašėlti: persirengti mitinėmis būtybėmis, gyvūnais, kitataučiais, lankyti kaimynus, krėsti išdaigas, nevaržomai pasilinksminti ir prisivaišinti: sekmadienį – tris, pirmadienį – šešis, o antradienį – net devynis arba dvylika kartų blynais, kleckais, kugeliu, vėdarais, riebia mėsa, šaltiena, kumpiu, šiupiniu su kiaulės uodega, pyragais, gira.
Kurtuvėnų Užgavėnės vyksta kasmet antradienį, likus septynioms savaitėms iki Velykų. Persirengėlių vaikštynes rengia asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“ ir folkloro ansamblis „Kurtuovė“ (vadovė Edita Ramančionienė). Miestelio ir apylinkių žmonės pasipuošia tradicinėmis (ožio, meškos, gervės, arklio su raiteliu, vestuvininkų, žydo, čigono, ubago, velnio, raganos, giltinės, malpos, mergos ant šieno, kanapinskio, lašinskio) ir naujoviškomis (jūrininko, gelbėtojo, klouno, kunigo, plėšiko ir kitomis) kaukėmis, vaikšto būriais po kiemus, buria, gydo, prekiauja, maldauja. Vakare norintys prisijungia ir vaikšto su suaugusių persirengėlių būriu, perimdami gyvąją tradiciją. Išvykusieji gyventi kitur per Užgavėnes stengiasi apsilankyti tėviškėje ir dalyvauti šventėje.
Kurtuvėniškiai Užgavėnes ir šiandien vadina didžiausia metų švente, jungiančia bendruomenę.
Daugiau apie vertybę sužinoti galite Sąvado svetainėje:
[ Ссылка ]

Nematerialus kultūros paveldas yra ypatinga žmonių kūrybingumo, kauptų ir iš kartos į kartą perduotų žinių, savito pasaulio suvokimo, bendruomeniškumo išraiška. Ir plačiai žinomi, ir vos kelių žmonių puoselėjami papročiai, šventiniai renginiai, apeigos, folkloras, liaudies menas, amatai, pasaulėžiūra, net saviti charakterio bruožai ugdo asmenybes ir plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, kartu ir teikia tapatybės jausmą. Tai yra gyvas paveldas, suteikiantis pagrindą šiandienai – saugotojų bendruomenės jį nuolat atkuria darniai atliepdamos savo aplinkai, gamtai ir istorijai.
Prie tokių vertybių puoselėjimo, tęstinumo, pagarbos joms skatinimo taip pat prisideda valstybė, vadovaudamasi ne tik vidiniais, bet ir tarptautiniais kultūros politikos instrumentais – Lietuva, 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, atsakingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pavestas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ir bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, jų paskirtais specialistais, kultūros ir mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, kuria visuomenei atvirą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Sąvado tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė: [ Ссылка ]

свернуть