[ʟᴛ] Šokis plius miestas. Vilnius. Tuskulėnų koplyčia-kolumbariumas

Keliaudamas per žemės, vandens ir oro stichijas žemiškasis žmogaus pavidalas plėšia nuo savęs materialiuosius egzistencijos sluoksnius, kol galiausiai išsilaisvina ir, tapęs besvore belyte būtybe, išsklendžia į amžiną šviesą.

Tuskulėnų rimties parko koplyčia – kolumbariumas - tai vienas įspūdingiausių pastatų mieste, savyje saugantis ir savo architektūra nešantis stiprią žinutę apie XX amžiaus okupacijos aukas, kurių istoriją būtina žinoti ir niekada nepamiršti. Tai sakrali erdvė, subtiliai, bet drąsiai įsiliejanti į aplinką - iš dalies nematoma, nes virtusi kalvele, iš dalies labai ryški, su įėjimą žyminčiu kryžiumi. Koplyčios ir ją supančio kolumbariumo vidaus erdvės santūrios, jose rasite nedaug spalvų, tik kelias stiprų krūvį nešančias medžiagas - natūralų betoną, baltą tinką, akmenį. Čia svarbiausia yra šviesa - ryški iš viršaus, užliejanti koplyčios erdvę, ir švelni iš apačios, pabrėžianti kolumbariumo rimtį.

Kurdama šokio klipą šioje jautrioje erdvėje choreografė Erika Vizbaraitė ir režisierė Lina Lužytė kartu su kūrybine komanda ieško būdo kalbėti apie skaudžias temas, šį kartą - judesio ir šviesos pagalba.

[ᴇɴ] Dance Plus City. Vilnius. Tuskulėnai Chapel-Columbarium

Travelling through the elements of earth, water and air, the earthly form of human rips the material layers of existence, until they are finally liberated and, having become a weightless being, unfolds into eternal light.

The chapel-columbarium of the Tuskulėnai Peace Park is one of the most impressive buildings in the city. It preserves and carries a strong message about the victims of the 20th-century occupation, the history of which must be known and never forgotten. It is a sacred space, subtly but boldly blending into the environment - partly invisible, taking shape of a hill, partly very prominent, with a cross marking the entrance. The interior spaces of the chapel and the columbarium surrounding it are restrained and contain very few colours, only a few materials carrying a strong material and immaterial load - natural concrete, white plaster, stone. The most important thing here is the light - bright from above, flooding the space of the chapel, and soft from below, emphasizing the calm of the columbarium.

While creating a dance clip in this sensitive space, choreographer Erika Vizbaraitė and director Lina Lužytė, together with their creative team, are looking for a way to talk about painful topics, this time with the help of movement and light.

Architektai / Architects – Marius Pranas Šaliamoras, Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algirdas Umbrasas; architektė-restauratorė / architect-restorer – Lina Masliukienė; kraštovaizdžio architektas / landscape architect – Jūras Balkevičius; tapytojas / painter – Gitenis Umbrasas; skulptorius / sculptor – Gediminas Karalius; 2004 m.
Šokėja ir choreografė / Dancer and choreographer – Erika Vizbaraitė
Režisierė / Director – Lina Lužytė
Operatorius / Camera operator – Vytautas Katkus
Kompozitorius / Composer – Vladas Dieninis
Šokio filmo prodiuseris / Dance film producer – „Just a moment“.
Projekto „Šokis plius miestas“ prodiuseriai / Dance Plus City producers: LRT, Lietuvos šokio informacijos centras

Projektą finansuoja / Financed by: Lietuvos kultūros taryba, LRT, Visagino miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė.

свернуть