Atl. Gintautas Abarius

Sukurė Dievas žmogų ir davė žmoną jam,
Kad klampinėt nereiktų. Pora jų vieniša
- Iš šonkaulio Ieva, Adomui sutverta,
Štai dviese tapo viena, tai nuostabi šeima.
Ir tarė Viešpats Dievas: „Tai yra gerai!“

Vėliau kvailys žmogus patapo išdidus,
Haremą įsitaisė ir moterų pulkus,
Tuomet visi iškrypo ir kilo nuodėmė
Ir Viešpats taip supyko, kad ėmė jiems kalbėt:
„Užleisiu baisų tvaną, juk tai yra blogai!“

Bet štai atėjo Jėzus, grąžino mums visus
Į Viešpaties malonės amžinus namus.
„Mylėkit vienas kitą, kaip Aš visus myliu,
Turėkit vieną žmoną, negeiskit svetimų“
- Kalbėjo mūsų Viešpats ir tai yra gerai!

Šiandiena mus bažnyčioje tradicija graži
- Paliaubsint savo žmoną, kai klausosi kiti,
Nes mūsų mielos žmonos – geriausios tarp žmonų,
Tai ne tos pagonės, kur šnypščia, net baisu.
Mes jas begalo mylim ir tai yra gerai!

Jei šiandien tave smaugia vedybų problema
Gal tu esi kaip rožė, tarp morkų vieniša,
Gal tik į raštą žvilgsniai brolių susmeigti,
O tu ant savęs niršti – nurimk, sesuo brangi,
Tarnauti Viešpačiui, taip pat yra gerai!

Gal lyderis esi, jau trisdešimt turi,
Nebūsi sausas figmedis tu Viešpaties kely,
Nes negalėsi sklandžiai tu Jėzui patarnaut,
Jei trūksta tau dar vieno šonkaulio, brolau,
Ir nebijoki – rinkis, juk tai yra gerai

Bet jeigu tau vėl stinga ramybės ir drąsos,
Tai prisimink kaip meldė Gabrielius sau žmonos:
„O visagalis Tėve, galingas Tu esi,
Išrinkti žmoną man, geriausia Tu gali
Iš pasaulio motetų visų!” Ir Dievas
Jam pasakė: „Ar tai nenuostabu?!“

свернуть