Dr. Andra Simniškytė (Lietuvos istorijos institutas)
Projektas „Paversk balų rūdą auksu“: balų rūdos paieška ir geležies gavybos eksperimentai
Žmonija su metaline geležimi susipažino prieš beveik 5000 metų, tačiau dar ilgokai užtruko, kol išmoko geležį išgauti iš rūdos. Dabartinę Lietuvos teritoriją tos žinios pasiekė ir buvo pritaikytos gerokai vėliau, maždaug erų sandūroje. Prabėgus dar beveik 2000 metų, įvaldžius sudėtingas juodosios metalurgijos technologijas, geležies gavybos archajiškais būdais patirtis vėl pasimetė.
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro inicijuotas ir jau kelinti metai kartojamas edukacinis projektas „Balų rūdą paversti auksu“ siekia priminti su geležies metalurgija susijusias veiklas ir amatus bei formuoti vietovių regioninį identitetą. Edukacija vykdoma Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, kur prieš kelis šimtmečius buvo gausu balų rūdos telkinių ir geležį iš jų išgaunančių rudnių (Višakio Rūda, Sena Rūda, Jūrės Rūda, Karčrūdė, Judrarūdė ir kt.).
Projektas išskirtinis dviem aspektais: balų rūdos paieška edukacijų metu ir geležies gavybos iš vietinės balų rūdos eksperimentų moksliniu pobūdžiu. Bandymų rezultatai analizuojami morfologiškai ir metalografiškai, lyginant juos su archeologiniais duomenimis. Stengiamasi atsižvelgti į tai, ką teigia mokslas bei teorija, ir kartu likti atviriems tam, ko gali išmokyti mūsų pačių bandymai. Kartojant eksperimentus, pradinis kuklus noras – redukuoti geležį iš vietinės balų rūdos – palaipsniui virsta ambicijomis gauti norimą kritę ir „teisingą“ šlaką. Paskaitoje po glaustos įžangos apie geležies kelią žmonijos istorijoje bus apžvelgti rūdviečių paieškų ir atliktų eksperimentų rezultatai, svarstomos sėkmių ir nesėkmių priežastys, keliamas klausimas, ką tai duoda archeologijai.
