Antanas Jonynas
KOKIE ŽMONĖS AUGTŲ...
Mano tėvas –
Senas sodininkas –
Amžių visą
Keliais šliaužioja
Apie medžius...
Sulenkė jį metai,
Tiktai stengtis
Ir nerimti
Neigriso –
Ar prigijo skiepas?
Nenudžius?..
Tėvo rūpesčiu
Man būna persismelkęs
Obuolio ir kriaušės
Skonis.
Ir gaivindamasis juo,
Savęs
Aš visad klausiu –
Jeigu šitaip
Pasišventę
Vaikščiotumėm
Apie žmones,
Kokie žmonės augtų? –
Įstabiausi...
Eilėraštį skaito renginio „Poezija Tėčiui 2024“ vykusio Vilniaus g. 20 (Salotų baras „Mano guru“) dalyvė. Vilnius, birželio 5 diena.
Eilėraščiai skaitomi iš 2009 metais VšĮ „Vyrų krizių ir informacijos centras“ išleistos lietuvių poetų eilėraščių knygos „Tėvui, nors tiek“.
