Nors Eišiškės laikomos viena seniausių žydų gyvenamųjų vietovių visoje Rytų Europoje, šiandien šis antras po Vilniaus pagal žydų skaičių buvęs štetlas neatpažįstamai pasikeitė. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir vietos baltaraiščiai vos per dvi dienas išžudė daugiau nei keturis tūkstančius šio miestelio ir aplinkinių gyvenviečių žydų. Iki tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių Eišiškėse žydai buvo tautinė dauguma.
Nors dabar žydų tautybės asmenų šiame mieste nebeliko, ženklų, liudijančių turtingą kultūrinį ir socialinį štetlo gyvenimą, apstu.
Pagrindinėje miestelio aikštėje stovėjo medinė rotušė. Štetle būta dviejų beit midrašų ir didelės sinagogos. Vietos gyventojai atmena, kad senasis ir naujasis beit midrašai buvo tarsi veidrodinis vienas kito atspindys.
Sinagoga istoriniuose šaltiniuose paminėta 1775 m. Nowa gatvėje. Po kelerių metų būta skundo, kad perstatyta trijų aukštų sinagoga yra aukštesnė už miestelio bažnyčią. Pastatą dengė trijų dalių mansardinis stogas. Vakariniame pastato fasade buvo įėjimas į šventovę. Sinagoga turėjo baroko ir neoklasicizmo stiliaus bruožų.
Be beit midrašų ir sinagogos, komplekse būta ir rabino namo bei viešosios pirties – mikvos, pašiūrė benamiams pernakvoti ir šulinys. Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą kompleksą papildė hebrajų Tarbut mokyklos pastatas. Iš viso komplekso iki mūsų dienų išliko tik perstatytas, daug transformacijų patyręs Didžiosios sinagogos pastatas.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas, Dmitrijus Mackela, Rūta Ost.
Daugiau: [ Ссылка ].
