Ar kada nors susimąstėte, kur keliauja radioaktyvios atliekos? Jų vis dar yra ir jau kurį laiką nebeveikiančioje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) – nei branduolinis kuras, nei grafito strypai iš jos dar niekur nedingo. Vien grafito reaktoriuose iš viso yra daugiau nei 3 800 tonų.
IAE atstovai aiškina, kad radioaktyvios atliekos yra panaudotas branduolinis kuras ir kitos medžiagos, kurios yra užterštos radionuklidais. Būtent radionuklidai yra elementai, kurių atomai pasižymi nestabilumu, o stabilesni jie tampa išspinduliuodami daleles arba elektromagnetines bangas (energiją). Išspinduliuota energija vadinama radiacija, o išskiriama spinduliuotė – radioaktyvumu. „Radioaktyvios atliekos mažai skiriasi nuo kitų pramoninių atliekų. Tai gali būti išmontuoti įrenginiai ir prietaisai, apsauginiai drabužiai, filtrai bei skysčiai, užteršti radionuklidais.
IAE atstovai sako, kad radioaktyviosios atliekos paprastai tvarkomos vadovaujantis praktiniu principu „koncentruok ir sulaikyk, neleisk išplisti“ (ang. „concentrate and contain“).
Mažinant atliekų tūrį, jose esantys minėtieji radionuklidai sukaupiami ir izoliuojami, kad nepasklistų ir nepadarytų žalos žmonėms ir aplinkai.
Tačiau ne visos branduolinės atliekos yra vienodai pavojingos: kai kuriose atliekose radionuklidų kiekiai labai maži, todėl jos nelaikomos radioaktyviomis ir gali būti nesukeliant pavojaus tvarkomos taip, kaip ir visos kitos atliekos. Nors tvarkymo procesas priklauso nuo radioaktyviųjų atliekų rūšies, dažniausiai jį sudaro 6 etapai: paruošiamasis apdorojimas, apdorojimas, kondicionavimas ir pakavimas, saugojimas ir dėjimas į atliekynus.
Būtent paruošiamojo apdorojimo metu atliekos suskirstomos į rūšis – nebekontroliuojamas (radiacijos nebeskleidžiančios atliekos, sutvarkomos įprastai), į reikalaujančias konkrečių apdorojimo būdų, paviršinio arba giluminio dėjimo į atliekynus.
Skaitykite daugiau: [ Ссылка ]
