Šitą gabalą parašiau gan senokai, tačiau, tik neseniai jį įrašiau ir paleidau į gyvenimą, Norėčiau šį kūrinį skirti, netik savo, bet visoms mamoms. Kad ir kokie mes bebūtumėm, mes jus MYLIM.


Didžiausias ačiū - Vaivaim nuostabiai prisidėjusiai prie šio kūrinio.
Ačiū tariu ir Rolandui už garsines įdėjas !
Bam!
Follow AkA: [ Ссылка ]
[ Ссылка ]

Zodziai: Arvydas Krikscikas
Vokalas: Vaiva Kriksciokaityte, Arvydas Krikscikas
Instrumentalas: Innomine
Suvedimas/Masteris: Innomine
Irasyta: 8 Kambarys
Lyrics:


Prisimenu ta vakara, biski po pietu.
Dankratas rankoj ir as ji suku
Mentai kaip ereliai, uzmate mane.
Kai sustojo salia, zinau, sedesiu gal. Plienas riesus verzia, galvoje tai skerdzia. Viskas ka turiu, atsisveikink . Mmmhmmmm...
ziuriu as pro langa, asara smaugia
Akmuo gerkleje, vidus garsiai staugia
Grotos uzsidaro, tik ziurek savo bazaro
Keli menesiukai, be dumo ir pypkutes
Susimasto snukutis, ar verta ten buti.
Kaip as taip galejau,save apgaudynejau
visi mes klystam, bent jau po truputi
Kekviena mintis mane vercia negriuti
Ir laikytis kuo stipriau,haa soksime toliau.
OpIsmokau savo pamoka, ir zygiuosiu sparciau!


Atleiski man, uz asaras ir skausma..
Visgi, mano balsas, mama tave saukia

Atgal I sudu kruva,sovietine bandura
Kur uz viska bapkes lupa, drozia per kupra
Bet man nesvarbu, pripratau but kaltu
As narkomanas, aferiuga huliganas
Net dieva prikalbinciau eiti pragaran
Man tai sekas, teiskit mane
Parasysiu as jum knyga, ikalsiu ir beat'a
Kad suvirskintumet,ughh kas bus pasakyta
toliau as pasroviui, neatsisukes plaukiu
Kojom dugna lieciu...
kaip kirvis ariu, zeme po padu
Bandau pabegt, nuo savu bedu
Mama man atleisk. Toks as jau esu
Tevelio napaleisk. Bukites kartu
Mes to nusipelnem, stotis, griuti.
Bet siame pasaulyje stopudovai neprazuti!

свернуть