Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo pristatytas ypatingas eksponatas, primenantis apie metus, kai miestas tampa vieta, kur laikiną prieglobstį randa Napoleono parklupdytos Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III ir jo žmona Luizė. Būtent Luizei turėjo būti padovanota suknelė iš šio parbangaus, Berlyne aukso siūlais siuvinėto audinio. Tačiau dėl ankstyvos karalienės mirties dovanos įteikti taip ir nepavyko.

Bėgdami nuo Prancūzijos kariuomenės, Prūsijos karališkoji šeima, karališkasis dvaras, vyriausybė į Klaipėdą atvyko 1807-ųjų sausio pradžioje ir čia praleido vienerius metus. Deja, Klaipėdai 1807–1808-ieji metai nebuvo pats sėkmingiausias periodas miesto istorijoje. Nuo XVIII a. pabaigos šis miestas sparčiai augo dėl intensyvios prekybos su Britanija, bet Napoleono įvesta kontinentinė blokada šią prekybą sutrikdė. Galiausiai britai susirado alternatyvių žaliavų Amerikoje, ir Klaipėda turėtų medienos prekybos pozicijų Britanijoje niekada nebeatgavo. Negana to, miestas tapo prieglosbčiu ne tik karaliaus dvarui, bet ir daugybei sužeistųjų. Dėl to Klaipėdoje ėmė plisti užkrečiamosios ligos.
Slėgė ir bendra politinė atmosfera: Prūsija kare buvo pažeminta, o Tilžės taiką Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I sudarė Prūsijai nedalyvaujant. Tačiau šis pažeminimas suveikė ir kaip paskata pokyčiams. Prūsijos istorijoje Klaipėdos laikotarpis tapo svarbiu būtent todėl, kad čia buvo pradėtos bent kelios reikšmingos reformos, priimti sprendimai, turėję įtakos visai Prūsijos valstybei.

Klaipėda karališkajai šeimai ir karališkajam dvarui laikina rezidencija buvo metus. 1808 m. sausio 15 d. jie išvyksta, čia palikdami ir ženklus apie jų rezidavimą. Ir šiandien, vaikščiojant Klaipėdos gatvėse, esama nemažai ženklų, bylojančių apie Prūsijos valdovų gyvenimą mieste. Pastate, kuriame buvo įsikūrusi Miesto rotušė, karalius ir karalienė gyveno. Neoklasicizmo stiliaus bruožų turintis pastatas, kuriame dabar veikia Klaipėdos jaunimo centras, statytas kaip valstybinė (karališkoji) berniukų gimnazija, 1891-aisiais, per 115-ąsias karalienės gimimo metines, jai buvo suteiktas Luizės vardas. Jos vardu mieste buvo pavadinta ir daugiau įstaigų, pvz., vaistinė arba vaikų sveikatinimo namai Giruliuose. Dabartinė Danės gatvė vadinta Luizės, Tiltų – Fridricho Wilhelmo, Liepų gatvė – Aleksandro vardais.

Istorikai sutaria – Luizė buvo tapusi ikonine figūra, bet jos paveikslas vėliau buvo itin romantizuotas ir idealizuotas. Tai padaryta neatsitiktinai – politiniais tikslais. Luizės mitą Prūsijoje pradėta plėtoti tuoj po jos ankstyvos mirties: karalienė mirė 1810-aisiais, būdama vos 34-erių. Tačiau 1871 m., susikūrus Vokietijos imperijai, tai perauga į Luizės kultą. Tam tikra prasme būtent jai imama priskirti atsakomybė už vieningos Vokietijos atsiradimą. Esą būtent ji, nuolat besirūpinusi savo tėvynės reikalais, perdavusi savo sūnui Vilhelmui I išminties siekti visų vokiečių vienybės. Klaipėdai galimybė susieti save su šia visoje Vokietijoje atpažįstama figūra tampa svarbi, ieškant būdų, kaip išryškinti savo sąsajas su Vokietija.

Karališkosios poros rezidavimą Klaipėdoje liudijusius ženklus imta naikinti dar tarpukariu. Galutinai dalis jų sunaikinta sovietmečiu. Vienas pavyzdžių – priešais rotušę stovėjęs nacionalinis monumentas „Borussia“, ant kurio pjedestalo buvo karaliaus ir karalienės bareljefai. Mažajame Tauralaukyje Karalienei Luizei atminti pastatytas paminklinis akmuo taip pat buvo nugriautas.

Apie Prūsijos karališkosios šeimos rezidavimą Klaipėdoje, laidoje kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Projektą „Istorinės Klaipėdos pėdos“ kuria klaipėdietiškų naujienų portalas www.atviraKlaipeda.lt . Laidos iš dalies finansuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas". Projekto partneriai - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

свернуть