„Net nuėjo šiurpai“ - kartais sakome apie kažką viduje palietusią muziką.
O kokius garsus ir reakcijas kūne galėtų sukelti autentiški Vinco Mykolaičio-Putino buto-muziejaus daiktai, jei gerai į juos įsiklausytume? Ar galėtume patirti erdvę vien jos garsų pagalba?
ASMR (akronimas - autonominė sensorinė meridionalinė reakcija) reiškia fizinį pojūtį: euforiją ar gilią ramybę, kartais kūno dilgčiojimą, sukeltą hiper-realistiškos audio patirties.
ASMR kaip reiškinys prasidėjo apie 2010-uosius, o dėl savo realistiško, stipriai atpalaiduojančio poveikio kūne, netruko išpopuliarėti tarp Youtube video žiūrovų.
Lietuvoje kol kas analogų neturintis Vinco Mykolaičio-Putino buto-muziejaus projektas „ASMR muziejuje" pritaiko išskirtinai populiarų šiuolaikinį internetinį reiškinį tradicinei kultūrinei erdvei.
Vizualinės stimuliacijos pertekliaus amžiuje kviečiame išgirsti akims nematomą dimensiją ir pasinerti į neįprastą audio patirtį.
Miegamasis
Už lango girdisi mašinų griausmas: varikliai degina kurą, versdami chemines medžiagas mechanine energija, neišnykstančia – tik keičiančia formą.
Po kiek metų lovos spyruoklės pavargs nuo kasdienio įsitempimo? Kiek žmonių prireiks, kad atkeltų čiužinį, prisigėrusį erkučių, odos dalelių, prakaito, košmarų...
Į elektrą įjungta kvarcinė lempa kaitina paliegusį kūną, išskirsiantį tiek energijos kiek užtektų sublykčioti lemputei.
Per radiją pasakojo, kaip Jean-Baptiste Lully per koncertą mušdamas taktą su lazda pataikė į savo koją ir sulaužė pirštą, įsimetė gangrena, nuo kurios jis mirė, nes per daug mėgo šokti, kad būtų atidavęs amputuoti savo koją.
Gal dar būdamas vaikas išpranašavo savęs laukiantį tragizmą, užtušuodamas ordiną Maironio portrete. Tačiau išorinės jėgos buvo per nuožmios – net švariai nugremžęs savąjį kryžių vis tiek negalėjo laisvai rašyti ant nuskusto palimpsesto.
Vivos plango, mortuos voco („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“)
Visur vešėjo mirtis – atvožta skrynia sutraškėdavo kaip užvožiamas karstas, o jis pats džiūvo iš vidaus kaip Hansas Kastorpas.
Per pasivaikščiojimą iš toli matė kiek toliau nuo šaligatvio patrauktą mirusią katę, į kurią nesutramdomai norėjosi pažvelgti. Tamsiausios kertės, nuoskaudos, merdėjantys, pūvantys išgyvenimai – mirusios katės, kurioms taip sunku atsispirti – elektrocheminiai impulsai, turintys formą ir masę. Gal jei išmoktume juos supilti į buteliukus nuo vaistų ar sukabinti į spintą, mažiau žmonių sirgtų psichinėmis ligomis.
Viskas, kas plika akimi pūva, bus patraukta iš butų, nuo kelių ir šaligatvių, pašalinta arba kulinaro ar taksidermisto pagalba estetiškai pateikiama.
Teksto autorė: Augustė Jasiulytė
Projektą atliko:
Goda Damaševičiūtė
Augustė Jasiulytė
Laurynas Kamarauskas
Viktorija Štarevičiūtė
Tomas Valentinaitis
[ Ссылка ]
[ Ссылка ]
