Daugiau nei 20 metų veiklą tęsiantis „Maisto bankas“ prieš kelis mėnesius sostinėje atvėrė maisto atiduotuvės duris. Iš kur atkeliauja ten dalijamas maistas, kaip jis rūšiuojamas, kokie prduktai dalijami atiduotuvėje? Į visus šiuos klausimus „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ atsakė ir atiduotuvę, ir atiduotuvės užkulisius aprodęs „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Laidos filmavimą „Delfi“ komanda pradėjo dar gerokai prieš atiduotuvei atveriant duris. Čia nuo pat ryto darbavosi grupė savanorių, kurie kruopščiai peržiūrėjo kiekvieną produktą, atvežtą į „Maisto banką“. Buvo patikrintos ir tinkamumo vartoti produktą datos, perrinktos visos daržovės ir vaisiai. Vėliau vyko skaičiavimai, kiek ir kokių produktų galės pasirinkti kiekvienas, tą dieną atėjęs į „Maisto banko“ atiduotuvę.
Iš prekybos centrų atvežtose dėžėse – ir duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, mėsa, pienas ar pieno produktai. Tiesa, būtent mėsos ir pieno produktų – nedaug. „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius paaiškino, kad taip yra todėl, kad šiuos produktus prekybos centruose stengiamasi parduoti iki paskutinės dienos, o vėliau jie nebetinka nei pardavimui, nei atidavimui. Jų galiojimas tiesiog baigiasi.
Žvelgiant į atvežtus produktus, S. Gurevičius parodė, kad dėžėse – ne tik pigiausi produktai, ten – ir avižų pienas, ir ikrai, ir net krevetės. Tiesa, būtent krevečių dalinti „Maisto bankas“ negali. Kaip paaiškino S. Gurevičius, taip tiesiog reglamentuota labdara – jūrų gėrybių dalinti „Maisto bankas“ negali.
Prenumeruokite mūsų kanalą ir laidas pamatykite pirmieji!
👉 PRENUMERUOK KANALĄ [ Ссылка ]
👉 SKAITYK [ Ссылка ]
👉 ŽIŪRĖK [ Ссылка ]
👉 DRAUGAUKIME [ Ссылка ]
👉 SEK DELFI INSTAGRAM [ Ссылка ]
