Klajonės miške – tai natūrali ir paprasta priemonė iš gamtos, kuri suteikiama kiekvienam iš mūsų dovanai, o už dovanas iš mūsų laukiama dėkingumo. Taigi, įžengdami į mišką, grožėdamiesi ežero bangelėmis, upės tėkme, jūros ošimu ar kalnų didybe, pirmiausia turime prisiminti ir savo širdyje sužadinti tyrą ir nesavanaudišką dėkingumo jausmą.
Miško terapija yra puiki savęs pažinimo kelionė. Kaip ji vyksta? Vaikštinėdami mišku, pirmiausia pasirenkame lėtą tempą, giliai ir lėtai kvėpuojame, toks kvėpavimas padeda nuraminti protą, užpildyti deguonimi smegenų ir viso kūno ląsteles. Lėtai vaikščiodami, mes sukiojame galvą į visas puses ir stebime: augalų formas ir spalvas, paukščius, vabzdžius ir kitokius gyvūnus, dangaus ir debesų spalvas. Kai stebime mus supančią aplinką vaiko akimis, sužadiname pirmykštį džiaugsmingą aplinkos pažinimą, patiriame besąlyginę meilę mus supančiam pasauliui. Mes atidžiai klausomės miško garsų: paukščių čiulbesio, vabalėlių zvimbimo, šakų traškesio, vėjo šiurenimo. Miško garsai skirtingais metų laikai yra visiškai kitokie: pavasarį miško oras vibruoja nuo gyvybę skleidžiančių paukščių koncertų, o žiemą miške galime panirti į visišką tylą, kuri reikalinga, kad žmogus išgirstų savo kvėpavimą ir tylų savo vidinį monologą. Miškas dalinasi savo gydomosiomis galiomis nemokamai, trokšdamas vienintelio – pagarbos jam. Juk į mišką ateiname, kaip į svečius, miškas – visų jo gyventojų namai, kiekvienas padarėlis, kiekviena gyva būtybė užima savo svarbią vietą ir atlieka neabejotinai reikalingas pareigas eko – sistemoje. Miške galime pajausti ne tik vienio, bet ir didingos pagarbos akimirkas.
Pasivaikščiojimas miške – tai savo potyrių ekspedicija, o svarbiausia - leistis į šią kelionę be jokių lūkesčių.
Esu dėkinga Aistei Viplentienei už pasitikėjimą ir nuoširdų pasidalinimą savo potyriais.
Rūta Lenkauskienė
Sertifikuota dr.Bacho terapijos praktikė
www.drugelioefektas.com / +37068774541

свернуть