Lietuvių skulptūros klasiko Juozo Mikėno 1964 m. sukurta „Pirmųjų kregždžių“ skulptūra rėmėsi dviem prototipais: granitiniu ir gyvu. Granitiniu prototipu tapo ankstesnė jo paties skulptūra „Lietuva“, 1939 m. eksponuota pasaulinėje parodoje Niujorke. Paprastai kaimo moters figūrai su javų pėdu rankoje pozavo skulptoriaus žmona Eugenija Dvarionaitė-Mikėnienė: „Lietuvai“ pozavau aš. Tą statulą Juozas dirbo žiemą M. K. Čiurlionio galerijos antrajame aukšte, buvo gerokai šalta. Pozavau stovėdama su javų pėdu. Buvau apsiavusi, bet Juozas pats statulą padarė basą.“ 

O štai gyvu „Pirmųjų kregždžių“ prototipu galima laikyti skulptoriaus dukrą. „Galiu paliudyti, kad jo „gulbės giesmės“ – „Pirmųjų kregždžių“ figūros veidas turi Rimos Mikėnaitės bruožų“, – sakė J. Mikėno mokinys Konstantinas Bogdanas, bene daugiausia prisidėjęs, kad skulptūra taptų viešųjų Vilniaus erdvių akcentu. 

Lyginant „Lietuvą“ su „Pirmosiomis kregždėmis“, nesunku pastebėti alegorinius jų panašumus ir skirtumus. Liemeninga, stambi, kresna, tvirtai sudėta „Lietuvos“ valstietė – kaimiškosios tarpukario Lietuvos alegorija. Liekna, išdidi, kosmopolitiška „Pirmųjų kregždžių“ moteris, laikanti nebe javų pėdą, o laurų šakelę, – modernios, pasiryžusios kilti į kosmosą pokario Lietuvos alegorija. Paukštelis valstietės rankoje virto laisvai dangų rėžiančia kregždžių virtine. 

Kam buvo skirta ši skulptūra, 1964 m. kovą paaiškino „Tiesos“ laikraštis, publikavęs straipsnį „Kosmoso užkariautojams“: „Skulptorius atidengia drobę, ir prieš mus iškyla natūralaus ūgio moters povyza. Dešine ranka viršum galvos ji siunčia į erdvę šmaikščias kregždes, o kairiąja glaudžia prie liemens laurų šakelę. Šis kūrinys, kurį autorius tikisi užbaigti pavasarį, pavadintas „Pirmosiomis kregždėmis“ ir skirtas įamžinti šauniųjų mūsų kosmonautų žygiams.“

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Darius Pocevičius.

Daugiau: [ Ссылка ].

свернуть