Džiaugdamasis artėjančia Jubiliejine 100-mečio dainų švente jos vadovas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa taip pat išgyvena dėl nepakankamo dėmesio mūsų nematerialiajam paveldui. Jo teigimu, gamtą jau išmokome saugoti, vabaliukus, augaliukus į Raudonąją knygą įrašome, bet su kultūros vertybėmis taip dar nesielgiame.
„Būdami tokia maža tauta, kartais visiškai abejingai žiūrime į tai, kad užmirštama daina, šokis ar paprotys“, – apgailestauja S. Liausa. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Iki Jubiliejinės dainų šventės šimtmečio liko trys mėnesiai. Iš tiesų tai neeilinė Dainų šventė, pasak S. Liausos – šimtmečio šventė.
„Tai pasaulyje analogų neturinti šventė, nes ji sujungia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančių lietuvių meninius kolektyvus. Skaičiai išties įspūdingi: į šią Dainų šventę atvyks apie 36 000 dalyvių. Tokia gausa mus pačius nustebino. Manome, kad tam turėjo įtakos pasaulyje prasiautusi pandemija, tam įtakos turi Ukrainoje vykstantis karas – žmonės nori pademonstruoti solidarumą ir stiprybę su kariaujančia tauta“, – sako S. Liausa.
Jis pasakoja, kad šventę sudarys 14 didelių renginių: „Dainų šventė prasidės Kaune. Iš čia kelsimės į Vilnių. Noriu paaiškinti, kodėl pradžia Kaune. Todėl, kad čia prieš 100 metų prasidėjo pirmoji Dainų šventė, tad Kaunas kiekvieną kartą turi tokią nerašytą teisę surengti pirmąjį šventės renginį. Jubiliejinis šimtmečio paminėjimo renginys vyks atnaujintoje Kauno dainų slėnio estradoje.
Vėliau šventė kelsis į Vilnių, čia vyks tradiciniai renginiai, sudarantys pagrindinį šventės stuburą: Dainų diena, Šokių diena, Ansamblių vakaras, Folkloro diena. Be abejonės, bus ir kitų renginių, jau tapusių tradiciniais: pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“, kanklių koncertas, meno paroda, vokalinių ansamblių, teatro pasirodymai. Žodžiu, visi renginiai, kurie sudaro mūsų tautinį, nacionalinį palikimą.“
Iš tiesų paveldas, pasak Dainų šventės vadovo, yra ganėtinai sudėtinga sritis. „Manau, viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus mąstymo. Kai kalbame apie materialųjį paveldą, atrodo, viskas aišku – yra priimti įstatymai, atsiranda visuomenės supratimas, kad jeigu koks objektas saugomas: pastatas ar paminklas, kažkas materialaus, tai mes linkę saugoti. Tačiau kai kalbame apie nematerialųjį paveldą, tai čia reikėtų išties labai stipriai susimąstyti, juk nematerialusis paveldas perduodamas iš lūpų lūpas. Tam nepasitarnauja ir nereikalingi ginčai.
Tiesiog pamirštame, kad kalbame apie savo kultūrą, kalbame apie tuos reiškinius, dėl kurių atsirado civilizuota valstybė. Ji neatsiranda tuščioje vietoje. Tad turime remtis savo tėvų didžiuliu palikimu, jausti atsakomybę tai išsaugoti. Šimtmečio Dainų šventės šūkiu mes pasirinkome frazę „Kad giria žaliuotų“ – norime kalbėti apie tokią ekologiją, tokį suvokimą, kad pati dainų šventė nėra tik dainos ir šokiai – tai kai kas daugiau.
Mes kuriame, sudarome galimybę kiekvienam ateiti ir prisiliesti prie tos tradicijos, pabūti kelias dienas, pagyventi, pamatyti, kaip gyvuojame. Kartu su latviais, estais rengiame konferencijas, seminarus, kurių metu kalbame apie tradicijos išsaugojimą. Ji pasaulyje išliko tiktai trijose mažose Baltijos valstybėse“, – samprotauja S. Liausa.
Daugiau: [ Ссылка ].
