Psichinė liga gali užklupti kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinio statuso. Dėl mitų ir stigmatizacijos sergančiųjų bijoma, nors, statistikos duomenimis, Lietuvoje tik 2 proc. visų nusikaltimų yra padaromi psichinę negalią turinčių asmenų.
Nors psichikos ligomis sergančių pacientų vis daugėja, nereikia statistinių duomenų priimti tiesiogiai. Kai kuriais atvejais, tokie duomenys byloja apie dalies žmonių pasirengimą keisti savo gyvenimą.
Psichikos ligos ne veltui buvo vadinamos dvasios ligomis. Budistų vienuolio Kęstučio Marčiulyno teigimu, tai – blogų emocijų išliejimo pasekmė. Jis mano, kad psichoterapeutas tikrai gali padėti priimti save.
Svarbu laiku kreiptis pas specialistus, gauti pagalbą. Padėti gali tiek valstybinės, tiek nevyriausybinės organizacijos.
Nors medikamentinis gydymas vadinamas efektyviausiu, tačiau nereikia pamiršti, kad psichinėmis ligomis sergantys žmonės visų pirma ieško užsiėmimo, kuriuo galėtų atskleisti save. Tokios veiklos pavyzdys – meno terapijos.
Sergančius žmones labiausiai žlugdo priverstinė vienatvė, skurdas, užsidarymas namuose.
Sunkiai integruojasi ne tik psichinėmis ligomis sergantys asmenys, bet ir tie, kurie jau nuo gimimo skiriasi iš kitų, pavyzdžiui, tie, kurie buvo pripažinti turintys autizmą. Bendras bendravimas tik pagražintų visuomenę.
- Algė Nariūnienė, VšĮ "Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba" direktorė.
- Nijolė Goštautaitė-Midttun, VšĮ "Psichikos sveikatos iniciatyva" direktorė.
- Kęstutis Marčiulynas (Bo Haeng Sunim), budistų vienuolis, režisierius, aktorius.
- Laima Mikulėnaitė, Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaiko raidos centro neurologė-socialinė pediatrė.

свернуть