Kilmė (lot. origo) ir herbas (lot. arma) buvo ypač svarbūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir kitų Europos šalių, kilmingųjų gyvenime. Jie išskyrė privilegijuotus visuomenės narius ir neretai buvo naudojami kaip vizitinė kortelė ar net propaganda siekiant ambicingų giminės tikslų. Genealoginė samprata ir atmintis buvo svarbūs sraigtai, padėję suktis didelio masto socialiniam, politiniam ir kultūriniam mechanizmui. Heraldika ir genealogija galėjo būti šių dienų darbų aplanko (angl. portfolio) atitikmuo. Kaip jis buvo formuojamas ir viešinamas? Kokią reikšmę turėjo sena, garbinga, neretai legendinė kilmė aristokratijos atstovams?
Kokiu principu būdavo sudaromi kilmingųjų jungtiniai herbai? Kodėl jų heraldikoje karaliavo ne viena fantastinė būtybė, o herbą neretai laikydavo ant patrankos sėdintis karys? Kiek spaudų galėjo turėti vienas kilmingasis ir kaip radosi genealoginiai medžiai?
Pokalbio dalyviai dalijasi savo įžvalgomis apie šiuos ir kitus pristatomoje dr. Agnės Railaitės-Bardės knygoje analizuojamus kilmingųjų genealoginės savimonės ir heraldikos reikšmės kilmingųjų gyvenime aspektus.
Renginio dalyviai
prof. dr. Rimvydas Petrauskas
doc. dr. Edmundas Rimša
dr. Jolita Liškevičienė
dr. Agnė Railaitė-Bardė
prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (moderatorė)
