Intelektas, mąstymas labai svarbūs mūsų gyvenime. Intelektu mes sprendžiame matematikos, fizikos, chemijos uždavinius. Intelektą lavina šachmatai ir kiti loginiai žaidimai. Turime būti dėkingi intelektui. Jis sukūrė daug naudingų daiktų mūsų buičiai palengvinti. Tačiau dėka jo įvyko ekologinė katastrofa. Intelektas sukūrė ir visa naikinančius ginklus. Jeigu žmogaus dvasinis pasaulis yra neišlavintas, tada intelektas tampa ego įrankiu ir įtampa visa naikinančiu. Ginče tiesa niekada negimsta, kol neįsiklausoma vienas į kitą. Įsiklausant vienas į kitą gimsta dvasinės savybės ir dvasinis intelektas. Kad jis gimtų būtina lavinti dvasinius jausmus. Senajame testamente, mus moko: "Akis už akį, dantis už dantį", o paleistuvius užmėto akmenimis. Naujame testamente Kristus moko: "Bepigu gerą mylėti, o tu pamilk blogą".Ligą,sunkumus, gali pamilti tik tada, kai išlavinsi gilius jausmus. Liga ir nesėkmės dažnai mums padeda atrasti užmirštą dvasinį pasaulį. "Kai trenks tau į kairijį žandą, atsuk dešinį" - tai dvasinė išmintis, kuri mus moko į blogį neatsakyti tuo pačiu, nes tada pats toks patapsi kritiškas ir teisiantis. Kristus sakė: "Kas mažai atleidžia, tas mažai ir myli". Tas, kas teisia nemoka atleisti. "1 atgailaujantis dangui svarbiau, nei 99 teisieji". Teisūs mes esame beveik visada ir mokome kitus, kaip gyventi, bet nesusitvarkome savo gyvenimo. "Kitame matai adatą, o iš savo akies rąsto neišsiimi". Kai paleistuvę norėjo užmėtyti akmenimis, Kristus pasakė: "Kas be nuodėmės tegu paleidžia akmenį". Teisti mokame ant 10, atėjo laikas išmokti atleisti. Ar ne todėl šeimos griūna, nes kiekvienas esame teisus ir neįsiklausome į kitą. Kai Kristų pavadino geru, jis paklausė: "Kodėl mane vadini geru? Vienas Dievas geras". O kiek mūsų daug, įsivaizduojančių save gerais ir neklystančiais. Jeigu Naująjį Testamentą mokysimės intelektu, naudos bus mažai, nes tada žmogus stengsis keisti kitus, bet ne save. Jeigu šventraščiai nepadeda išlavinti dvasinių savybių, tada jie neatlieka savo vaidmens. Dvasiniai mokymai yra skirti savęs, savo charakterio, savo vidinio, dvasinio pasaulio lavinimui. Gilių jausmų ir būsenų lavinimas neatsiejamas nuo dvasinio pasaulio. Intelektinis pasaulis neturėdamas gilių jausmų, teisia ir kritikuoja kitus, jam neįtinkančius. Egoizmas atsiranda iš intelekto. Egoistu kūdikio nepavadinsi. Kvailučio egoistu nepavadinsi. Saulės, gėlės, medžio, akmens, gyvūno, paukščio, vabalo egoistu taip pat nepavadinsi. Nėra intelekto, nėra egoizmo. Kuo greičiau paleidžiame teisingas mintis, pyktį, įsižeidimą, skundus, tuo labiau mažėja mūsų ego. Ego gimsta iš intelekto, kuris neturi gilių, dvasinių jausmų. Mes stengiamės lavinti intelektą, bet dvasinis žmogaus pasaulis dažnai lieka užmarštyje. Kiek laiko per dieną skiriame savo dvasinio pasaulio lavinimui?
Būsenų praktikos - tai nauja, unikali sistema, lavinanti kūną ir dvasinį žmogaus pasaulį. Tai fizinio ir dvasinio pasaulio sintezė. Tai kūno ir dvasios abipusio apjungimo sistema. Atliekant fizinius judesius, jie yra atliekami meditatyviai, su giliais jausmais ir būsenomis. Būsenų kvėpavimo praktikose galite išmokti kvėpuoti meile, ramybe, palaima, šviesa, švara, šventumu, jėga ir t.t. Šiais jausmais galite išmokti masažuoti kitą žmogų. Gilius dvasinius jausmus ir būsenas galite išmokti valdyti judesyje būsenų jogoje, ci-gun'e, dinaminėse meditacijose, šokyje, bėgime, kilnodami štangas. Būsenų praktikuose svarbiausia yra meditatyvumas, gilūs, dvasiniai jausmai ir būsenos.
