Lietuvoje avižos dažniau buvo siejamos su pašarais, tad ūkininkai jas auginti pradėjo visai neseniai. Kadangi šaknų sistema išvystyta geriau negu miežių ir kviečių, jos mažiau reiklios dirvos reakcijai ir geriau pasisavina jose esančias maisto medžiagas, mažiau reiklios ir priešsėliams. Avižos – ypatingos vertės grūdai.
Nemažai ūkininkų per paskutiniuosius ketverius metus pabandė auginti pusiau belapius ar net belapius žirnius. Vieni juos pamėgo ir ieško būdų, kaip padidinti jų plotus. Kitiems nepatiko, nes arba nesisekė išauginti norimą derlių, arba buvo problemų jį nuimant. Pasak mokslininkų, žirniai – jautrūs aplinkos sąlygoms, todėl rizikinga sėti atvežtines sėklas, neišbandytas auginti Lietuvos sąlygomis.
Kokie yra lietuviškų avižų ir žirnių veislių ypatumai? Apie tai kalbamės su LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkėmis Kristyna Razbadauskiene ir dr. Vida Danyte.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2018 m. vasaris
