Stojant į euro zoną, mūsų valdžios ir komercinės spaudos ruporai bei įvairūs ekonomikos ekspertai pranašavo Lietuvai didesnį dirbančiųjų uždarbį, augančias investicijas, klestintį eksportą. Kainų šuolio po euro įvedimo esą nebuvo pagrindo baimintis.

Dabar jau žengiame į trečius metus po euro įvedimo ir galime palyginti oficialią propagandą su realybe. Tiesa pasakius, tą realybę jau buvo galima aiškiausiai nuspėti ir 2014 m., kai ruošėmės įstoti į euro zoną. Nes kai kurios mūsų regiono šalys, kaip pavyzdžiui, Estija, Latvija, Slovakija, Slovėnija jau anksčiau už mus buvo tapusios euro naudotojomis. Jos jau turėjo ne vienų metų konkrečią patirtį su euro menamais stebūklais. Ir mes ir mūsų valdžia galėjo jau tada, 2014 metais, įsitikinti, kad euras kaip toks neįtakoja BVP augimo. Ir priešingai, tos šalys, kurios neįsivedė euro, jau tada buvo aišku, kad jų BVP augimas išliko toks pat aukštas arba net aukštesnis nei tų naujų euro zonos narių augimo rodikliai.

Pokalbis su Algiu Avižieniu 1995-97 metais vadovavusiu Lietuvos Investicijų Agentūrai

kalbina nepriklausomas publicistas Vitalijus Balkus

Laida "Iš savo varpinės" 2017-01-21

свернуть