-Vištyčio Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta-

- Sovietų karių kapinės Vištyčio kaime. Oficialiais duomenimis , palaidotas 401 Raudonosios armijos karys , iš kurių žinomi 187.

-Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia-

- 1844 m. pastatyta akmeninė bažnyčia , akmenys buvo sumūryti su kalkių skiediniu , o stogas uždengtas čerpėmis. Pirmuoju parapijos kunigu tapo iš Garliavos kilęs Leopoldas Eduardas Erdmanas. Tačiau jis netrukus pasitraukė ir iki 1854 m. čia kunigavo Gotlybas Genšas , 1854–1857 m. – Aleksandras Šulcas. Vėliau Vištyčio filiją pakaitomis aptarnavo Virbalio ir Vižainių parapijų kunigai.
- Įdomu tai , kad parapijai priklausė net 485 šeimos iš trijų valsčių , 53 kaimų , iš kurių 23 kaimai prie Vištyčio parapijos priskirti tik 1930 metais. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1915 metais Vištytis , po karo veiksmų pusiau sudegintas , buvo užimtas vokiečių kariuomenės.
- 1923 m. bažnyčia subūrė parapiją , įsigijo kleboniją.
- Užėjus sovietams bažnyčia buvo užgrobta ir joje įkurtas sandėlys. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems ir liuteronų bendruomenės lėšomis suremontuota. 1993 m. atkurta parapija.
- 1998 m. rugpjūčio 30 d., XII sekmadienį po Šv. Trejybės , pašventinama po sugriovimo atstatyta bažnyčia.

свернуть