Kaip neatsakingai vartojami daiktai, taip neatsakingai „vartojami“ augintiniai: jie tampa gimtadienių staigmenomis ir dovanojami tiems, kurie yra nepasiruošę auginti, įsigyjami neįvertinus, ar bus sąlygų pasirūpinti, pesirenkami neįsigilinus į gyvūnų charakterį ir neatsižvelgiant į ypatumus.
Vėliau tokie gyvūnai viltingomis akimis pasitinka įeinančius pro prieglaudos duris, bet tai – ne priežastis skubėti juos pasiimti į savo namus. Tai vėlgi turėtų būti gerai apgalvotas sprendimas.
„Prieš metus tapau laimingiausiu pasaulyje šunytės šeimininku. Ją su šeima pasirinkome Vilniaus gyvūnų globos namuose. Šunytė tiesiog priėjo prie mūsų ir ėmė vizginti uodegą. Supratome, kad renkasi ne tik šeimininkai, bet ir patys gyvūnai. Kai išmaudėme, apkirpome, neliko jokių ženklų, kad ji kažkada buvo atsisakyta, išmesta.
Priglausti buvo geriausias mūsų praėjusių metų sprendimas“, – savo šeimos istorija su „Atliekų kultūros“ žiūrovais sekmadienį pasidalins Egidijus, kartu pridurdamas, kad be laimės pojūčio yra ir kasdieniai reikalai kaip pasivaikščiojimai lauke, priežiūra, gydymas susirgus. Jis linki kiekvienam, panorusiam pasiimti beglobį augintinį į namus, bent keletą kartų iki tol lankyti prieglaudoje nusižiūrėtą gyvūną, pabendrauti su juo, pasirūpinti.
Prieglaudoje laukiami ir norintys savanoriauti bei turintys gyvūnams skirtų žaislų, pavadėlių, gultams tinkamos natūralaus pluošto tekstilės. Tokia periodiškai atkeliauja ir iš gerų daiktų dalinimosi stotelių „DĖK’ui“, esančių Vilniaus regione, yra skalbiami ir sėkmingai naudojami daugybę kartų.
Skaitykite daugiau: [ Ссылка ]
