Seliava – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių šeimai. Žuvis panaši į silkę. Nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai vidutinio dydžio, lengvai iškrintantys. Apatinis žandas atsikišęs į priekį ir užsirietęs į viršų. Turi lašišinėms žuvims būdingą riebalinį peleką. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilkšvi, apatiniai skaidrūs. Nugariniame peleke 8-9, analiniame 10-13 šakotų spindulių. Šoninėje linijoje turi 70-91 žvynus. Ant pirmojo žiauninio lanko būna 36-52 ilgos, tankios žiauninės lazdelės. Akys gana didelės
Seliava minta vėžiagyviais. Subręsta trečiaisiais, kartais ir antraisiais gyvenimo metais. Neršti pradeda lapkričio antroje pusėje, baigia iki gruodžio vidurio, kai vandens temperatūra nukrenta iki 5 °C. Neršia 1,5-3 m., o esant dideliam vėjui,- 10-15 m gylyje, ant smėlėto, žvirgždėto, retai ant dumbluoto dugno, kur gausu moliuskų kriauklelių, arba ant povandeninių augalų. Vislumas – 0,8-20 tūkst. ikrelių.
Seliavų ikrus naikina pūgžliai ir kitos žuvys.
Lietuvoje gyvena giliuosiuose ežeruose. Dažna verslinė žuvis. Paprastai sugaunama 15-18 cm, 50-90 g. Taip pat Lietuvoje auginama Ladogos ežero seliava, vadinama ripusu, kuri pasiekia iki 1 kg svorį.

свернуть