Vaikystės traumos gali palikti labai stiprų pėdsaką visam gyvenimui ir turėti ženklią įtaką bendravimui su žmonėmis, savirealizacijai, savivertei.
„Taip, kaip su mumis buvo elgiamasi, kai buvome vaikai, mes elgsimės su savimi visą likusį gyvenimą: arba žiauriai, arba švelniai ir globėjiškai.“
Alice Miller, šveicarų psichoterapeutė.
Kviečiame į papildomos transliacijos peržiūrą su psichoterapeutais: psichologe Giedre Žalyte ir gydytoju dr. Juliumi Neverausku.
Trauma – bet koks procesas ar įvykis, sužalojantis vaiką fiziškai ir (arba) psichologiškai. Traumų būna įvairių. Vaiką gali sužaloti ir uraganas ar kitokia stichinė nelaimė, bet tai, palyginti su dažniausiai pasitaikančiomis traumomis, nutinka retai. Tačiau mūsų visuomenėje kaip epidemija egzistuoja traumos, apie kurias dažniausiai vengiama kalbėti, ir dauguma žmonių, deja, neturi supratimo, net nesugeba jų identifikuoti. Tai vaikystėje patiriamas smurtas ir traumos – praktiškai visur esantis dalykas, kuris iš esmės yra visų suaugusio žmogaus blogų būsenų ir apskritai nelaimingumo bei smurto pasaulyje priežastis.
#Julius_Neverauskas # Giedrė_Žalytė #VaikystėsTraumos #ŽmogausInstitutas
___________________________________
Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose:
► Facebook: [ Ссылка ]
► Instagram: [ Ссылка ]
► Spotify: [ Ссылка ]
► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt
