Remdamasi moksliniais tyrimais, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikai ir paaugliai per dieną būtų vidutiniškai 60 minučių fiziškai aktyvūs. Čia įskaičiuojamas įvairus fizinis aktyvumas. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimai rodo, kad tarp 5–9 klasių moksleivių tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas – pagal šį rodiklį Lietuvos jaunuoliai yra tarp penkių mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių.

„Ilgą laiką fizinis aktyvumas buvo priskiriamas tiktai fizinei žmogaus sveikatai. Daug dabartinių tyrimų rodo, kad nepakankamas fizinis aktyvumas didina jauniems žmonėms tokias problemas kaip kraujotakos sutrikimai, nepakankamas kaulų, raumenų augimas. Tos fizinės pasekmės žinomos ne vieną dešimtmetį, – tikina LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kastytis Šmigelskas. – Pastaraisiais metais ryškėja gana akivaizdi sąsaja su psichologine būkle: prasta nuotaika, liūdnumu, nerimu, nenoru ką nors daryti.“

Profesorių K. Šmigelską kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.

Tyrimo išvada atrodo skandalinga. Lietuvoje moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas ir mažėja. Kokie skaičiai, faktai leidžia daryti tokią išvadą?

„Tai yra platus, reprezentacinis tyrimas, kuris parodė, kad tik 13-ai procentų jaunuolių būdingas pakankamas fizinis aktyvumas. Pakankamu aktyvumu laikoma viena valanda kasdienio judėjimo. Faktiškai tuo pasigirti gali tik vienas iš aštuonių jaunuolių. Šios tendencijos būdingos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Lietuva yra tarp penkių prasčiausių Europos regione atrodančių valstybių“, – teigia profesorius.

Jeigu tik 13 proc. būdingas pakankamas kasdienis fizinis aktyvumas, tai ką veikia 87 proc. minėtų klasių moksleivių, kad jie net nepasiekia pakankamo fizinio aktyvumo?

„Jie daug ką daro, daro ir gerų, teigiamų dalykų, – sako K. Šmigelskas. – Tačiau technologinė pažanga skatina sėdimą gyvenimo būdą, randasi vis daugiau galimybių būti fiziškai pasyviems. Pavyzdžiui, į mokyklą nuvežti ir iš jos vaikus parvežti daug tėvų nusprendžia patys. Jie tai daro dažniausiai iš meilės. Kai kuriais atvejais dėl patogumo ir dar rečiau – iš didelio reikalo.

Pavyzdžiui, jeigu nuo namų iki mokyklos yra didelis atstumas, tai natūralu, kad tėvai paveža į mieste esančią mokyklą. Ir atveža vaiką iki pat durų, o ne į tokią vietą, kad jis bent 10 ar 15 minučių paėjėtų į mokyklą. Štai tokie elementarūs dalykai taip pat prisideda prie fizinio pasyvumo.

Kita priežastis – globalioji. Socialiniai tinklai, informacija internete, telefone yra itin įtraukūs. Atsilaikyti prieš juos yra labai sunku. Technologijos, dirbtinio intelekto algoritmai skirti tam, kad kuo daugiau laiko žmogus praleistų internete. Tas buvimo prie kompiuterio laikas tampa labai ilgas – trys, penkios, aštuonios valandos per dieną.“

Profesorius teigia, kad ilgą laiką fizinis aktyvumas buvo priskiriamas tiktai fizinei žmogaus sveikatai. Daug dabartinių tyrimų rodo, kad nepakankamas fizinis aktyvumas didina jauniems žmonėms tokias problemas kaip kraujotakos sutrikimai, nepakankamas kaulų, raumenų augimas. Tos fizinės pasekmės žinomos ne vieną dešimtmetį.

„Pastaraisiais metais ryškėja gana akivaizdi sąsaja su psichologine būkle: prasta nuotaika, liūdnumu, nerimu, nenoru ką nors daryti. Tie nuotaikos, emociniai svyravimai gana stipriai koreliuoja su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Anksčiau buvo galvojama, kad fiziškai aktyviems reikia būti dėl fizinės sveikatos, o dabar kuo toliau, tuo labiau atrandama duomenų, rodančių, kad psichologinė sveikata, emocinė būklė, motyvacija, netgi kognityviniai gebėjimai, o tai reiškia mokymąsi, gebėjimą susikaupti ir atsiminti, taip pat susiję su fiziniu aktyvumu. Daugumos žmonių, kurie reguliariai yra fiziškai aktyvūs, pažintinės funkcijos yra geresnės“, – tvirtina prof. K. Šmigelskas.

Daugiau: [ Ссылка ].

свернуть