Formatas: MP3

Nuo seno "Bhagavad-gīta" laikoma didžios svarbos šventraščiu. Visi mąstantys pasaulio žmonės vertina ją už amžiną Absoliuto išmintą, kuri glūdi senuosiuose sanskrito tekstuose. kietas viršelis, 16 spalv. iliustracijų, 896 puslapiai.
Dievo giesmė

Jei ko nors paklaustumėte Indijoje koks šventraštis yra svarbiausias pasaulyje, be abejo atsakymas būtų "Bhagavad Gita". Kuo gi šis šventraštis nusipelnė tokio pripažinimo? Kaip krikščionims Biblija, ar Islamo tikintiesiems Koranas, taip ir visiems Vedų kultūros pasekėjams - Bhagavad Gita yra pagrindinis šventraštis įtvirtinantis Vedų religijos tiesas. Galbūt, vienas išskirtinis Bhagavad Gitos bruožas yra tas, kad ji yra tiesioginis Aukščiausio Dievo Asmens pasisakymas visos žmonijos labui.

Daugelis kitų pasaulio šventraščių kalba apie Dievą bei šlovina Jį, tačiau Bhagavad Gitoje Dievas pats kalba apie Save ir atskleidžia amžinąsias tiesas kaip Jis gali būti pasiekiamas.

Pats pavadinimas "Bhagavad-gīta" reiškia "Dievo giesmė". Ją Viešpats Krišna  papasakojo savo amžinajam draugui Ardžunai, vienam iš penkių brolių Pandavų. Aštuoniolika Bhagavad Gitos skyrių yra dalis Mahabharatos (šventasis Indijos istorijos žinynas). Bhagavad Gitą sudaro 700 eiliuotų tekstų, pasakytų Krišnos ir Ardžunos per 45 minutes. Tiksli Bhagavad Gitos persakymo data yra 3134 metai prieš mūsų erą, vieta - šventasis Kurukšetros laukas, 100 km. į šiaurę nuo dabartinio Nju Delio.

Prieš penkis tūkstančius metų tuometinėje Arijų civilizacijoje susidarė kebli situacija. Imperatoriaus sostas buvo nelegaliai užvaldytas nedorovingų kšatrijų - karių, kurie nenorėjo sekti arijų civilizacijos principais. Dvi giminingos šeimos Kauravai ir Pandavai atkakliai siekė užimti imperatoriaus sostą. Istorija sutinka, kad sostas priklauso dorovingajai Panadavų šeimai, tačiau nedorovingi Kauravai nenori atiduoti nelegaliai užimtą sostą. Nežiūrint į pastangas taikiai išspręsti šią problema, mūšis buvo neišvengiamas. Dvi galingos karių armijos susirinko šventajame Kurukšetros lauke. Vienoje pusėje dorovingi Pandavai priešaky su Viešpačiu Krišna ir Ardžuna, kitoje pusėje klasta ir apgaule besivadovaujantys - Kauravai, vedami Durjodhanos. Tik beprasidedant mūšiui, Ardžuna paprašo Viešpaties Krišnos pastatyti mūšio vežimą į armijų vidurį. Matydamas abiejuose armijose susirinkusius giminaičius, Ardžuna sudvejoja mūšio verte.

Ardžuna sutrinka, ir tiksliai negali suprasti kaip jis turėtų pasielgti: ar kautis šiame mūšyje, ar tiesiog palikti mūšį ir pasitraukti gyventi į mišką? Šalia jo - jo artimas draugas Aukščiausias Dievo Asmuo - Viešpats Krišna, tiksliai žinantis kaip turėtų būti pasielgta, kokia yra Ardžunos pareiga, ir žinoma, kokia bus šio mūšio pasekmė. Teisingas Ardžunos sprendimas yra pasiteirauti Krišnos kaip jam pasielgti ir veikti pagal Krišnos - Dievo planą. Sutrikusiam draugui Ardžunai, Viešpats Krišna pasiruošęs padėti.

Tokiu būdu judviejų prieš mūšio pokalbis tampa žinomas "Bhagavad Gitos" vardu.

Gana per trumpą laiką Viešpats Krišna perduoda transcendentinį mokslą Ardžunai, kalba apie visuomeninę, politinę bei religinę veiksmo priežastį - galiausiai besivainikuojančia tiesiog noru patenkinti Viešpatį. Krišnos noras buvo, kad šis mūšis įvyktų, ir Ardžunos pagrindinė pareiga yra ne tik kautis dėl visuomenės gerovės, bet kautis, kad patenkinti Viešpatį Krišną. Tai ir yra pagrindinė Bhagavad Gitos paslaptis - tyro veiksmo priežastis yra tyras noras tiesiog patenkinti Viešpatį Krišną. Nuo neatmenamų laikų šis procesas yra žinomas bhakti jogos vardu:

man-manā bhava mad-bhakto
mad-yājī māṁ namaskuru
mām evaiṣyasi yuktvaivam
ātmānaṁ mat-parāyaṇaḥ

"Visada galvok apie Mane , tapk mano bhakta, lenkis Man ir visokeriopai garbink Mane, tokiu būdu tu tikrai sugrįši pas Mane". (Bhagavad Gita 9.34)

Vakarų pasaulyje Bhagavad Gita taip pat yra žinoma gana seniai. Didieji Graikų mąstytojai tokie kaip Sokratas ir Pitagoras, dėka Aleksandro Didžiojo pasaulio užkariavimo žygių, buvo gana artimai susipažinę su esminėmis Bhagavad Gitos idėjomis. Viduramžiais pirkliai grįždami iš kelionių po Indiją, diskutuodavo vakariečiams svetimas karmos bei reinkarnacijos sąvokas. Vėliau tokie žmonijos patriotai kaip L. Tolstojus, A. Einšteinas, B. Šo ir daugelis kitų plačiai propagavo Bhagavad Gitos idėjas vakarų pasaulyje. Lietuvoje labiausiai Bhagavad Gitą išpopuliarino dvidešimto amžiaus pradžios filosofas bei visuomenės veikėjas - Vydūnas.

свернуть