Ištraukos iš knygos Neringa Rimkutė. „Ąžuolo kelias“. Vilnius. 2003 tęsinys:
ĮŽANGA
Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta. Bet kokį gimimą sąlygoja išorės veiksniai, susiklosčiusios aplinkybės. Taip prieš keturis dešimtmečius gimė ĄŽUOLAS. Gimė ne pramogai, o žygeiviškai veiklai. Ne iš karto susiformavo ĄŽUOLO veiklos kryptys ir formos. Buvo klaidų, ginčų, tingumo ir netgi baimės. Tačiau neklysta tas kas nieko neveikia.
ĄŽUOLAS gimė po turizmo vėliava, nes kitaip ir būti negalėjo. Tuo stagnacijos laikotarpiu didelis ir atviras domėjimasis tautos istorija, etnografija, folkloru, papročiais buvo traktuojama kaip nacionalizmo ir šovinizmo reiškiniai. Pažangus jaunimas, o ypač akademinis, negalėjo taikstytis su istorijos išniekinimu, etnografijos, folkloro, papročių nustūmimu į užmarštį, su dvasinių vertybių devalvacija. Taigi sujungus turizmą kaip formą ir tautos kultūrines ir dvasines vertybes kaip turinį ir kilo žygeivių sąjūdis.
Žygeivis – tai žmogus, tvirtai stovintis ant savo tėvų žemės, nepraradęs dvasinio ryšio su tautos praeitimi ir drąsiai žvelgiantis į ateitį, žinantis, kur ir kodėl eina jo tauta. Žygeivis – tai žmogus, turintis neramią sielą, ieškantis ryšio su gamta, keliaujantis po tėvynę ir po kitus kraštus. Žygeivis – plačių interesų ir siekių žmogus, siekiantis pažinti ne tik savo tėvynę, bet ir ieškantis dvasinio ryšio su kitomis tautomis ir jų istorija. Tautos, kaip ir žmonės, negali gyventi izoliuotos viena nuo kitos, o visos kartu jos gali spręsti egzistencijos Žemėje problemas. Palaikydamas santykius su viskuo, kas gyva ir negyva, žygeivis vadovaujasi humanistiniais principais. Žygeivis – tautos ir gamtos vaikas.
(Darius Juknevičius)
PRADŽIŲ PRADŽIA
Sunku tiksliai apibrėžti atskaitos tašką, nuo kurio reikėtų pradėti skaičiuoti metus. Vadovaudamiesi istorijos standartais, pradžia galėtume laikyti pirmąjį rašytinį klubo paminėjimą arba jo krikštą ĄŽUOLO varu. Tik ar tai būtų teisinga, žinant, jog viso ko pradžia – mintis... Ir nevalia pamiršti tų idėjos įgyvendinimo metų bei laikyti nereikšmingais, nes būtent tai buvo pasėtas pirmapradis grūdas, kurio derlius dera iki šių dienų. 1953 m. Kaune buvo įkurta turizmo organizacija, siekusi įtraukti kuo daugiau žmonių, o ypač jaunimo. Tad nenuostabu, kad greitai tuo „užsikrėtė“ ir KPI studentai. Tiesa, reikia paminėti, kad prieš atsirandant ĄŽUOLUI jau veikė turizmo klubas, vadovaujamas Algio Dainausko. Tuo metu jam priklausė apie 20 žmonių. 1960 m. KPI turistų pirmininku tapo Juozas Dapkevičius.
1963 m. Juozui Dapkevičiui ir jo bendraminčiams kilo idėja sukurti atskirą žygeivių grupę ir žygiuose labiau akcentuoti kultūros pažinimą propaguoti kraštotyrą, pasipriešinti tuometinės valdžios pastangoms ištrinti iš žmonių atminties Lietuvos istoriją... Tai galima būtų palyginti lyg su požeminėmis vandens gyslomis, kurios siejo žmones. Jaunimo tarpe vyravo nuostata skaityti senas knygas, laikraščius žurnalų rinkinius susitikti ir klausyti disidentų prisiminimų ir minčių... (J. Dapkevičius). Vis daugiau studentų domėjosi aktyviu laisvalaikio leidimu, iškilo poreikis klubą suskaidyti į atskirus padalinius. Taip atsirado keturios sekcijos: Elektrotechnikos, Mašinų gamybos, Lengvosios pramonės ir Chemijos fakultetų. Sekcijų nariai rinkdavo vadus, o šie klubo pirmininką. Juozas Dapkevičius ėmėsi kurti savąjį padalinį ir 1967 m. balandį pakabino skelbimą, kad Elektrotechnikos fakultete buriama keliautojų grupė. Taip susikūrė KPI turistų EKF (Elektrotechnikos fakultetas arba Eikliųjų Kojų Federacija) sekcija. Ši studentų organizacija dabar žinoma KTU žygeivių klubo ĄŽUOLAS vardu. Pirmasis susipažinimo žygis vyko prie Neries ir Šventosios upių santakos. Jame dalyvavo apie 20 keliautojų, iš jų – 13 naujokų.
Ilgainiui kilo noras išsiskirti iš kitų kolektyvų. Taip EKF tapo Elektrotechnikos fakulteto turistų sekcija ĄŽUOLAS. Kodėl pasirinktas būtent toks pavadinimas? Pasak Šarūno Borutos, tai atsitiko savaime: greičiausiai lėmė tuometinė klubo emblema su ąžuolo lapu, be to, toks klubo pavadinimas atitiko klubo dvasią. Pirmąsyk ĄŽUOLAS, kaip organizacijos pavadinimas, įrašytas 1968 metais ant maršrutinio kelionės į Altajų lapo.
KTU žygeivių klubo ĄŽUOLAS istorija
1964 m. J. Dapkevičius ir pradėjo kuruoti Elektrotechnikos fakulteto žygeivius. Būdamas aiškus lyderis, bet negalėdamas skirti pakankamai laiko, jis į sekciją pakvietė Lietuvos istorijos bei tradicijų žinovą Joną Vitkauską – Fidelį. Šis apimtas įkvėpimo tęsė pradėtą darbą: vadovavo teminiams kultūriniams žygiams, rinko ir kaupė kraštotyros medžiagos archyvą, diegė patriotizmą bei meilę kraštui, nepritardamas tuometinei santvarkai rašė draudžiamas eiles.
Tęsinys
(2) KTU (KPI) Žygeivių ĄŽUOLAS 45-ečio sukaktis. '70-'75-ieji. Julius Beinortas. 2008 11 15
[ Ссылка ]
