1. Antikonstruktyvizmo filosofija siekia analizuoti empirinius objektus atsisakant jų racionalaus, tikslaus pažinimo.
2. Antikonstruktyvistas supranta, kad jo sensorine empirinio pažinimo sistema gali būti manipuliuojama pažinimo metu.
3. Manipuliacijomis konstruojamas pasaulio vaizdas nesuteikia būčiai aiškumo.
4. Netikro pasaulio pažinimas apriboja mūsų galimybes veikti, tačiau tai nėra priežastis neveikti.
5. Galimybė išvengti tikslingų manipuliacijų slypi įjungiant naujus sensorius į pažinimo procesą.
6. Naujais sensoriais su techninėmis priemonėmis galima manipuliuoti. Šį procesą gali kontroliuoti pats filosofas ar kas nors kitas.
7. Reguliuodamas naujų sensorių panaudojimą, filosofas būtį gali pažinti skirtingais aspektais ir nevienodu intensyvumu.
8. Sensorių savireguliacija, savidisciplina sumažina jų manipuliacijos galimybę.
Kita koncepcija įjungia subjekto individualumo klausimo pripažinimo procesą. Tai nėra sąmoninga manipuliacija, skirta sukurti pasaulio supratimą, konceptus, kaip ir antianalizė, tai yra įsipareigojimas bandyti suprasti pasaulį kitaip. Tai yra bandymas pažinti pasaulį skirtingai jį interpretuojant. Apie tai kalba direktyvaus skirtingo suvokimo gnoseologinė koncepcija.

Soc. m. dr., filosofas Tomas Lagūnavičius

свернуть