Trečiadienį, gegužės 6 d., įvyks paskutinis šį sezoną, jau 113-tas vakaras su Senąja Klaipėda.
Vakaro tema: „Didieji laivai Dangėje“.
Savo sukauptais tyrimais su mumis dalinsis
ICOMOS Lietuva komiteto pirmininkas, Lietuvos Jūrų muziejaus istorikas, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doktorantas Dainius Elertas.
Su nostalgija dabar žvelgiame į Klaipėdos atvirukus, nuotraukas, kuriose užfiksuoti Dangės upe plaukę didieji laivai. Deja, po antro pasaulinio karo, pasikeitus laivybos vystymo planams, didžiųjų laivų uostas nunyko. Iš pradžių upės žiotis ir upės atkarpą iki tiltų paliko karo ir žvejybos laivai, o po 1956 m. - ir retsykiais krovinius gabenusios vidaus vandenų baržos.
Žinantiems Klaipėdos istoriją, didžiųjų laivų pasirodymas pačiame mieste nuostabos nekelia. Kaip teigia Dainius Elertas - nuo XVIII a. vidurio Dangėje su atšakomis žiotyse veikė pagrindinis uostas. Ilgai buvo sprendžiamas jo apsaugos nuo sezoninių nešmenų, sąnašų ir dar XVI a. įvykdyto dancigiečių bandymo užversti akmenimis padarinių likvidavimas. XIX a. 3 deš. išspręstos abi problemos atvėrė kelią į miesto centrą didiesiems laivams. Jiems aptarnauti buvo pritaikytos krantinės, įrengti knechtai, sankrovos aikštės, pastatyti sandėliai, įkurdintos specifinės institucijos. Skirtingai nuo Karaliaučiuje vyravusios monotonijos, čia būta didelės specializuotų krantinių įvairovės.
