„Man protu nesuvokiama, kad kairieji arba centro kairės politinės jėgos kviestųsi absoliučiai leftistinių (kairiųjų) pažiūrų partiją. Ir netgi sakyčiau, tokių kraštutinių pažiūrų Liberalų sąjūdį, kur jų programinės nuostatos, na, kardinaliai skiriasi nuo socialdemokratų. Sakau, aš tiesiog negaliu suvokti. Negaliu suprasti šito dalyko", – taip LRT ką tik kalbėjo Remigijus Žemaitaitis.
Kaip ir po kiekvienų rinkimų, pradėjus dėlioti koaliciją, jei joje nėra konservatorių, ji vadinama kairiąja, nesvarbu, ar bent minimaliai atitinka kairiosios politikos bruožus, ar ne. Dabar tai neša ne tik politinę painiavą politologinėse įžvalgose, bet ir kuriozus, mat kai kurie politikai, vadinantys save kairiaisiais, naudodamiesi JAV pavyzdžiu, leftistais (t.y., kairiaisiais) vadina priešininkus: liberalus ir konservatorius.
Kodėl Lietuvoje neprigijo aiškus kairės ir dešinės spektras? Kodėl kairė ir dešinė Lietuvoje apibrėžiama tik per pro-konservatorišką arba anti-konservatorišką naratyvą? Ar yra politinė kairė Lietuvoje? Kas politiškai yra arčiau socialdemokratų: liberalai ar „valstiečiai“?
Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslinė darbuotoja dr. Gražina Bielousova ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas. Laidą veda Jonė Sąlygaitė.
