Latvijoje aptiktos iš Baltarusijos atskridusio Rusijos karinio drono nuolaužos. Mongolija pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderį nesulaikė šalyje viešėjusio Rusijos prezidento. Karą išgyvenančioje Ukrainoje kardinalūs pasikeitimai valdžioje. JAV prezidentas Joe Bidenas priims Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vyks į Londoną aptarti Vidurinių Rytų ir Ukrainos situacijos.
Šiuos ir kitus savaitės įvykius komentuoja politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Latvijoje aptiktos iš Baltarusijos atskridusio Rusijos karinio drono nuolaužos. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad Rusijos dronų įskridimas į NATO teritoriją turėtų būti sprendžiamas kolektyviai. Į šį incidentą reagavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Komentuodamas šį incidentą L. Kojala teigia: „Tai rodo, kad turime grėsmingą kaimyną. Panašu, kad dronas skrido iš Baltarusijos pusės. Tai taip pat signalas, kad, jeigu kas nors dar abejojo, tai dabar jokių abejonių nebegali būti, jog Baltarusija tėra Rusijos karinės jėgos tąsa, teritorija, kurioje Rusijos kariuomenė daro tai, ką nori, ir iš esmės kelia tiesioginę ar netiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms Baltijos šalims, įskaitant Lietuvą.
Tad šis incidentas nėra atsitiktinumas. Galbūt jis yra pirmasis, bet signalizuoja, kad NATO turi būti geriau pasiruošusi atremti įvairias su oro atakomis susijusias grėsmes. Tą padaryti nebus lengva, nes, jeigu ieškotume silpnųjų NATO gynybos vietų, tai, ko gero, matytume, kad trūksta oro gynybos sistemų, trūksta pajėgumų, kurie leistų jaustis visiškai ramiai, – tai sąraše būtų labai aukštai.“
Karą išgyvenančioje Ukrainoje – kardinalūs pasikeitimai valdžioje. Keičiama pusė ministrų, kitų aukštų valstybės pareigūnų. Kokios giluminės šių kardinalių pasikeitimų priežastys?
„Tai toks politinis kraujo nuleidimas, siekiant pademonstruoti visuomenei, kad situacija nėra stagnuojanti, kad nusivylimas, susijęs su kai kuriais politiniais sprendimais, yra natūralus, jis nėra pamirštamas, nėra neatliekamas, kad yra reaguojama, – komentuoja politologas. – Greičiausia, patogiausia reakcija dažniausiai yra būtent konkrečių asmenų, einančių aukštas pareigas, pakeitimas kitais, tuo parodant, kad kažkas keičiasi, kažkas vyksta, net jeigu, kaip ir šiuo atveju, panašu, jog nemaža dalis buvusių ministrų, kitų aukštų pareigūnų liks vyriausybinėse struktūrose ir toliau dirbs panašų darbą, tik galbūt kitose pozicijose, kitose ministerijose.“
L. Kojalos nuomone, kaitos procesas nėra didelis, nėra toks grėsmingai skambantis, kaip gali atrodyti: „Jis tik pademonstruoja tam tikrą rotaciją ir kartu, aišku, siunčia signalą apie Ukrainos politinę situaciją, kurioje auga skaičius nerimaujančiųjų dėl to, kad Volodymyro Zelenskio įgyta įtaka ir valdžia turi gana mažai vidaus kontrolės mechanizmų.
Visai neseniai Ukrainoje buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad 58 proc. šalies gyventojų mano, jog prezidentas Zelenskis turi pernelyg didelę įtaką parlamento, vyriausybės, kitų institucijų atžvilgiu. Tad diskusija dėl karo metų situacijos, Zelenskio būtinos lyderystės ir santykio su demokratinėmis praktikomis, kai institucijos tarpusavyje nebūtinai dėl visko sutaria ir balansuoja viena kitą, ko gero, tęsis ir ateityje.“
Daugiau: [ Ссылка ].
