Jėzaus prisikėlimas yra krikščioniško tikėjimo pagrindas. Bet mano draugai skeptikai dažnai manęs klausia: „kaip jūs galite tikėti kažkuo tokiu neįtikėtinu kaip kažkieno prisikėlimas iš numirusių. Ar neįtikėtini tvirtinimai nereikalauja neįtikėtinų įrodymų?“ Atsakymas yra - ne. Neįtikėtiniems tvirtinimams tiesiog užtenka labai gerų įrodymų. Kalbant apie Jėzaus prisikėlimą, tai ir turime - labai gerus įrodymus. Gerus istorinius įrodymus. Pasidalinsiu su jumis keturiais istoriniais faktais su kuriais sutinka beveik visi istorikai, kurie rašo apie istorinį Jėzų. Nesvarbu ar jie krikščionys, judėjai, skeptikai ar ateistai. Pirmasis faktas. Jėzus buvo nužudytas ant romėnų kryžiaus maždaug trisdešimtais metais. Jėzaus nukryžiavimas buvo nepatogus pirmiesiems krikščionims. Jie tvirtino, kad Jis yra Mesijas. O Mesijas turi nuversti romėnus, o ne būti jų nužudytas. Kitaip sakant, joks krikščionis nebūtų išgalvojęs nukryžiavimo istorijos. Kaip pasakė vienas istorikas: „Jėzaus nukryžiavimas yra vienas patikimiausių faktų iš pirmojo amžiaus istorijos“. Antras - tuščias kapas. Evangelijos sako, kad sekmadienio rytą moterys Jėzaus kapą rado tuščią. Kodėl galime būti tikri, kad tai teisa? Dėl šios priežasties. Tais laikais moterų liudijimai buvo laikomi nepatikimais. Jei šią istoriją krikščionys būtų išgalvoję, jie liudininkėmis tikrai nebūtų išrinkę moterų. Trečias. Pasirodymai po prisikėlimo. Mes žinome, kad kelias savaites po mirties Jėzus pasirodydavo savo pasekėjams. Kodėl galime būti tikri, kad tai tikrai įvyko? Todėl, kad ties susitikimai nebuvo panašūs į haliucinacijas, vizijas ar sapnus. Iš tiesų grupinės haliucinacijos neegzistuoja. Tam nėra jokių įrodymų. Ir Jėzaus pasirodymai buvo tikrai fiziniai. Jėzus liečia savo pasekėjus, su jais kalbasi, jie kartu valgo pusryčius. Tai būtų neįmanoma haliucinacijos ar vaiduoklio atveju. Ir ketvirtas - skeptikų atsivertimas. Pavyzdžiui Paulius, kuris persekiojo Bažnyčią. Jis susitinka su prisikėlusiu Jėzumi kelyje į Damaską ir jo patyrimas toks stiprus, kad iš persekiotojo jis tampa mokiniu. Arba Jėzaus brolis Jokūbas, kuris Jėzaus žemiškojo tarnavimo metu manė, kad jo brolis išprotėjęs, bet jis sutinka prisikėlusį Jėzų ir jis tampa pasekėju. Jis tiki, kad jo brolis yra prisikėlęs Viešpats ir Kristus. Štai keturi įrodymai. Bet dar kai kas. Jei prisikėlimo nebuvo, tuomet kaip paaiškinti ankstyvosios Bažnyčios gimimą? Žydų istorikas Pinchas Lapide gražiai apibendrina šią problemą. Jis sako: „kaip paaiškinti mokinių transformaciją iš grupelės išsigandusių vyrų ir moterų, kurie slepiasi nuo institucijų į pačius drąsiausius, savimi užtikrintus misionierius per visą žmonijos istoriją, kurie pasiruošę mirti dėl savo įsitikinimų?“ Jei jų neperkeitė Jėzaus prisikėlimas, tuomet kas? Ir galiausiai paskutinis klausimas. Jei prisikėlimas įvyko, tuomet mums reikia užduoti klausimą: ką tai reiškia? Manau, kad tai reiškia, jog tai ne atsitiktinis stebuklas. Jei Jėzus prisikėlė iš numirusių, tai patvirtina visus Jo teiginius, kuriuos Jis išsakė tarnaudams žemėje. Nepaprastaus teiginius. Netgi teiginį, kad Jis yra Dievas. Taip pat patvirtina teiginius apie tai ko Jis siekė - nuodėmės atleidimo, sunaikinti nuodėmės ir mirties galią. Ir pažadas apie naują gyvenimą po mirties, kurį siūlo kiekvienam iš mūsų. Jei Jėzus prisikėlė iš numirusių - tuomet labai rimtai turime žiūrėti į viską ką Jis sakė.

свернуть