Sakoma, kad lietuviai mirusiuosius myli labiau nei gyvuosius. Todėl bent kartą per metus kapinės virsta nuo žvakučių mirguliuojančiais skruzdėlynais. Pagarba mirusiesiems įaugusi į mūsų tautos kraują, mūsų kapinės neretai sutvarkytos gražiau nei sodybos. Tačiau vienose Kauno kapinėse artimuosius lankantys žmonės - stengiasi kuo greičiau iš jų sprukti.
